Antuanas Lui Oktavijus de Šuazel-Gufjė (pranc. Antoine Louis Octave de Choiseul-Gouffier)

Antuanas Lui Oktavijus de Šuazel-Gufjė (1773–1840) – grafas, Platelių dvaro savininkas, Augusto Šuazelio (pranc. Ogiust Gufje Choiseul de Gouffier) vyresnysis sūnus. Augustas Šuazelis buvo prancūzų grafo, Rusijos armijos pulkininko, caro rūmų kamerginerio, karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuonis. Jis gimė1773 m. gruodžio 13 d. Paryžiaus Šv. Roko parapijoje, mirė 1840 m. lapkričio 4 d. Florencijoje (Italija).
Antuano Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė pirmoji žmona buvo savo grožiu garsėjusi grafaitė Viktorija Potockytė (jie susituokė 1801 m.). Gyvendami santuokoje jie susilaukė keturių vaikų:
Eduardo Oktavijaus de Šuazel Guffjė (Edouard Octave de Choiseul-Gouffier), kuris gimė 1802 m., o 1827 m. vedė princesę Barborą  Glalitzine; Aleksandro Felikso de Šuazeul-Gufjė, kuris 1827 m. vedė Aureliją Heleną Svieikovską (Aurélie Hélène Szwieykowka); Artūro Oktavijaus Fransua de Šuazel-Gufjė (Artur Octavien François de Choiseul-Gouffier), kurio žmona buvo Vanda Niesolowska (Niessolowska) ir Matildos Džozefinos Katerinos de Šuazel-Gufjė-Kudaševos (Mathilde Josephine-Catherine de Choiseul-Gouffier Kudasheva).
Oktavijaus ir Viktorijos santuoka nebuvo sėkminga, jie labai nesutarė, tad išsiskyrė. Viktorija mirė  1826 metais.
Antrąja Oktavijaus žmona tapo Sofija Tyzenhauzaitė (kiti du jos vardai, kurie mažai kam žinomi,  buvo Viktorija ir Klementina). Jie susituokė  1818 m. vasario 3 d. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Toks Sofijos pasirinkimas labai nustebino ne tik jos tėvus, bet ir kitus artimuosius, pažįstamus – jie laikė, kad Oktavijus nevertas Sofijos rankos.
Gyvendami santuokoje Oktavijus ir Sofija susilaukė sūnaus  Aleksandro Vladislovo Ignaco Oktavijaus (pranc. Alexandre Ladislas Ignace Octave). Aleksandro krikšto tėvas buvo Rusijos imperatorius Aleksandras I. Aleksandras Vladislovas Ignacas Oktavijus buvo vedęs Sofiją Čapskaitę (mirė 1896 m. gegužės 3 d. Paryžiuje). Su ja susilaukė keturių vaikų. Aleksandras dar turėjo ir vieną nesantuokinį vaiką.
Pasibaigus Prancūzijos revoliucijai, Sofijos vyras Antuanas atgavo nemažai jo giminei anksčiau priklausiusių žemių Prancūzijoje. Viena iš jo valdų buvo vynuogynas Šampanės regione.  
Aleksandras ir Sofija turėjo 4 vaikus: Gabrielių Bogdaną (gimė 1873 m. gruodžio 20 d. Plateliuse, mirė 1935 m. gegužės 14 d. Kaune); Mariją Sofiją Leontiną Šuazel-Gufjė (gimė 1871 m. lapkričio 6 d., mirė 1930/1939 (?) m. lapkričio 27 d., palaidota Platelių bažnyčios šventoriuje); Aleksandrą Kazimirą Liudviką Šuazelis-Gufjė  (gimė 1876 m. vasario 21 d. Plateliuose, mirė 1909 m. birželio 6 d. Varšuvoje); Liudviką Šuazelis-Gufjė (gimė 1880 m. rugsėjo 9 d. Plateliuose,  mirė 1949 m. sausio 7 d. Šveicarijoje).
Grafai Šuazeliai Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Kai mirė Antuanas Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė, Platelius valdė jo žmona Sofija Tyzenhauzaitė ir jų sūnus Aleksandras Vladislovas Ignacas Oktavijus Šuazelis-Gufjė. Paskutinieji Platelių dvaro šeimininkai buvo Aleksandro Vladislovo Ignaco Oktavijaus ir Sofijos Čapskaitės vaikai  (sesuo ir brolis) Marija ir Lui (Liudvikas) Šuazeliai-Gufjė. Marija mirė 1939 m. ir palaidota Platelių bažnyčios šventoriuje, o Liudvikas 1940 m. išvyko gyventi į Prancūziją.

Nuotraukoje – Platelių dvaro planas. Rusų kalba. 1905 m. Popierius, audinys. Rankraštis, brėžinys. Dydis_188 cmant 154,5 cm..jpg. Originalas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“

RKIC informacija

Smush Image Compression and Optimization