Antanas Savickis (1782–1836) – poetas, vertėjas, kunigas. Gimė apie 1782 m. Kretingos valsčiuje, netoli Kretingos. Mirė 1836 m. gegužės 23 d. Žemalėje (Mažeikių r.), palaidotas Žemalės kapinėse.
Studijavo mediciną Vilniaus universitete, 1812 m. parašė medicinos daktaro disertaciją. Vėliau nutarė tapti kunigu, įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigė 1819 m. ir tais pačiais metais buvo įšventintas į kunigus. 1918 m. paskirtas eiti vikaro pareigas Tirkšlių parapijoje, 1827 m. – perkeltas dirbti į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, 1828 m. – į Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, 1829 m. – į Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, o 1834 m. – į Žemalę. Čia jis vikaru dirbo iki mirties.
Daugiausiai jis sukūrė aprašomojo pobūdžio eilėraščių ir pasakėčių, kuriose smerkė žmonių ydas. Yra sukūręs ir satyrinių kūrinėlių, eiliavo ir apie gamtą, parašė laišką Dionizui Poškai 1828 m. išvertė iš lotynų kalbos ir išleido T. Kempiečio „Apey sekima Chrystusa Pona…“.
1829 m. išvertė iš lotynų kalbos ir išleido Šv. Augustino „Kalbas dušiu su dievu“.
Po jo mirties rankraščiuose liko dar nepaskelbtų verstų eiliuotų pasakėčių bei didaktinių eilėraščių rinkinys „Baikos, arba pasakos, lygios teisybei“ ir „Pradžia visokių satyrų arba prakalbesių“.
Nemažai A. Savickio kūrybos pirmą kartą yra paskelbta 1955 m. išleistoje antologijoje „Lietuvių poezija. XX amžius“.
Naudota literatūra:
- Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka: https://www.kretvb.lt/personalijos/savickas-antanas/
- Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Savickis
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“