Karvedys, Abiejų Tautų Respublikos laisvės kovotojas, Napoleono armijos karininkas. Gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, Abiejų Tautų Respublikoje, mirė 1809 m. gegužės 5 d. Kocke, Varšuvos kunigaikštystėje.
1788 m. apsigyveno Varšuvos priemiestyje Pragoje. Buvo pirklys, prekiavo arkliais ir pašaru.
1788 m. sukūrė šeimą, su žmona Rifka.
1794 m. prasidėjus Tado Kosciuškos sukilimui, drauge su kitais Varšuvos žydais įstojo į sukilėlių gretas, tarnavo miesto milicijoje, dirbo įtvirtinimų statyboje.
1794 m. lapkričio 6 dieną Rusijos armija, vadovaujama feldmaršalo Aleksandro Suvorovo, Prahoje surengė masines gyventojų žudynes ir Varšuvos gynėjai kapituliavo.
1795 m. B. Joselevičius su šeima pasitraukė į Lvovą Galicijoje, Austrijai atitekusioje Lenkijos dalyje.
1798 m. persikėlė į Italiją, įstojo į generolo Jano Henriko Dombrovskio vadovaujamą lenkų legioną.
1799 m. dalyvavo Novio mūšyje Pjemonte, jame buvo sužeistas.
1803 m. tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose.
1807 m., įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, B. Joselevičius gavo pulkininko laipsnį, paskirtas ulonų eskadrono vadu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene.
1808 m. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu.
1909 m. minint 100-ąsias žūties metines, Kocko žemių savininkas grafas Edvardas Žoltovskis pastatė žemės riedulių paminklą. Ant paminklo lenkų kalba įrašyta: „Berekas Joselevičius 1760–1809 (žuvo). Čia palaidotas“ (Berek Joselewicz ur. 1760 – zg. 1809. Tu pochowany).
2009 m. Lenkijoje ir Izraelyje išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas vaizduojantis Julijaus Kosako paveikslą (1893 m.) „B. Joselevičius mūšyje prie Kocko“ su užrašu „Žydų kovotojas už Lenkijos laisvę“.
Panaudota literatūra: