Jundols Stasys, g. 1916 m., ėr Jundulienė-Bieliauskātė Karuolina, g. 1914 m., gīven Alsiediūs:
Patarlė:
- Už Puona Dėiva mundriesnis nebūsi.
Pamiegdiuojėmā:
- Kregždė, parskrėdusi pavasari, gėid:
- Kilikšt, kilikšt,
- Išlekont palėkau pėlnas mėigas,
- Parliekiau – toštės mėigas.
Papruotē:
- Vaikīstie, ka liuob iškrėstė dontielis, pajims anou, untmes unt pečiaus ėr sakīs:
- „Pelelė, pelelė, atnešk nauji dontieli, mes tau atidoudam sena.”
Apdainiavėmā:
- Gondrā, gondrā, ga ga ga,
- Tava pati ragana.
- Kad ir kepė nedavė.
***
- Buoruželė, liek liek,
- Tava vākā riek, riek,
- Dobėns šaukštā namazguotė,
- Puo soulelēs ėšmiečiuotė.
Mikalausks Petros, g. 1920 m., ėr Mikalauskienė Jadvīga, g. 1921 m., ėš Pababrungės kaima:
Uorū spiejėms:
- Zīlė brazdėn i longa – būs šalta šalta (ana tēp šėlomuos prašuos).
Papruotē:
- Ka pavasari pamatā gondra, rēk kūverstio parvėrstė.
Reikšmės, bortā:
- Je jau kor pelieda praded ūkautė, žėnuok, ka tamė kėimė greitā vāks gims.
Jūzaps Kleinaukis, g. 1921 m. Eitvīdūs, gīven Alsiediu apīlinkie:
Uorū spiejėms:
- Prīš šalti medē gėrgžd, cīp.
Austienė-Ainikātė Zuopėjė, g. 1927 m., gīven Alsiediu apīl. Eitvīdu kaimė:
Apdainiavėmā:
- Petruonelė, liek liek,
- Tava vākā riek riek.
- Šaukštā bliūda namazguotė,
- Puo stalelio sokavuotė.
Kāp liuob prašītė vāka:
- Gondrā, gondrā, sok tekini, atnešk vāka paskutini,
- Ar bernioka, ar mergėkė, bī tik gražė kap lielėkė.
Je vāka nanuories, šauks:
- Gondrā, gondrā, sok tekini,
- Imesk vāka i šaltini.
Bortā, reikšmės:
- Nu sena mama liuob sakītė, ka vuorā so krīžēs īr gerė. Tuokė vuora naleida užmuštė, nes mėslėjė, ka anėi i nomus atneš laimė. Žėnuojiem: je užmuši tuoki vuora, solauksi nalaimės. Dar liuob sakītė, ka je tuoki vuora pamatē lig pėitu, lauk laimės, vuo je puo pėitu, jau pri tavės atsielėn nalaimė.
Uorū spiejėms:
- Je mėgla pri žemės, litaus nabūs, vuo je mėgla kėlst i vėršo, būs lītaus.
- Je iš rīta akmou šlaps, būs lītaus, vuo je sausos, gali ramē darboutėis – lītaus nabūs.
- Gaidīs gėid vakarė, lauk prasta uora, par pėitus – būs pagada.
- Je posiaužėimie uors prasts, ėr vasara būs nekuokė.
- Blezdingas žemā lakiuo, biek šėina gelbietė – būs litaus.
- Blezdinga parliekė, jau atšėls, jau rēk sietė vagorklus.
Luopšėnės
- A-a-a, apapa
- Zuikis vāka lingavā,
- Balingoudams apsnūda,
- Nu krieslelė nosprūdā,
- Katėns nuosi nokondā.
***
- Valio, valio, aš vėns mažos,
- Kėtė gražė, aš pėlvazos.
- Nieks monės namīlies,
- Kap kaladė ritinies.
Mīslė:
- Sožvinga žvinga ont aukšto kalno
- Sėdabro galvo, kanapiu oudėgo. (Varpėnė pri bažnīčės)
Jundols Stasīs, g. 1916 m., gīven Alsiediūs:
Reikšmės, bortā:
- Je mergātė gondra pamatė pelkie, tou meta ana apsėvākous, nes gondros vāka pelkie ėškapsta.
- Jeigo keli gondrėnė, veiziek, ka šalėp ė draugė būtom – tumet tik gondros če peries.
- Jeigo gondralizdis ont tekėnio, gaspaduoriou seksės keliuonies, vuo je ont akietiu – seksės lauka darbūs.
- Jeigo suodībuo kregždiu daug ė anuos taikē gīven, tuo suodībuo ėr tarp žmuoniū sotarėms.
Uorū spiejėms:
- Pavasaris prasided tumet, ka praded gėiduotė cīrolis.
- Ka asiūklē išleid lapus ė praded šalposnē žīdietė, jau rēk eitė darboutėis i laukus.
- Je pėrma parkūnėjė ateit iš pėitū arba vakarū, būs derlingė metā ėr pavasari šalnū nabūs, vuo je ir būs, anuos ėlgā natroks. No, vuo je jau parkūnėjė ateit iš šiaurės arba rītū, būs nekuokėi metā, vėsus pasielius so ledās ėšmoš, nošals ė vaismediu žėidā.
- Je par Grabnīčės sning, bėtės gerā spėis.
- Je gondros ėš sava lėzda išmet vākus, lauk prastū, nederlingu metu.
- Rodėns laiko, je dėina saulieta, vuortinklē ein gražiausė, rēk sietė rugius – būs dėdėlē gers derlios. Vuo je līn, rugiū nasiek, anėi apeis žuoliems.
Balsītė-Gasauskienė Alduona, g. 1921 m., gīven Paežerės Rūdaitiūs:
Uorū spiejėms:
- Jaunamė mienesie bolvės sietė negerā,
- Vaguotė bolvės geriausē pėlnėjuo, paskotėni mienesė pėnktadėini.
- Ka išnīkst delčė, vuo jauns dar nepatekiejė, – tarpuojis. Tumet gers laiks kiaulė pjautė.
- Ka Mienulis ė Saulė dongou – daržū dėigtė nareikietom.
- Ka darža dėigi, je dongou daug debesū, gali lauktė gera derliaus.
- Sietė par Krīžauninkės dėinas negal.
Šukienė-Jakumienė, g. 1919 m., gīven Alsiediu apīl. Dišliū kaimė:
Reikšmės, bortā:
- Je vėšta praded gėiduotė kap gaidīs, lauk nalaimės, gal kas nuors ėr mėrtė.
- Je pelieda kriuok, būs šermenīs.
- Par šliūba katruo posie žvakė puo pėrmo ožgėist, tas ėš jaunūju pėrmāsis ė nomėrs.
- Je jouda gaidi ėšlaikīsi dvīlėka metu, ta ėšsėrės pats veln’s. Žmuogos gers nagal išsėrėstė.
- Nagal skalbtėis, ka saulē nosėleis – ateis laumė.
- Je rīta meta eidams kelio puo pėrmo sotėksi vīra – seksės, vuo je muotrėška – vėsks ėš ronku krės…
- Je pelieda kriuok vaikėško balso, lauk šeimuos padėdiejėma, vuo je dejou, tā kas nuors ėš artėmūju sunkē sosėrgs.
- Je par veselė dėina pasėtaikė graži, lauk gera gīvenėma.
- Gīvuolius rēk pjautė jaunamė mienesie.
- Spalie nagal kiaulės pjautė – mēsa kirmies. Spalis – kirminis mienou.
Aple gīdīma:
- Tabuoka ė pėina rūgšta rēk dietė nu gīvatės ikondėma.
Uorū spiejėms:
- Prīš prasta uora aple Saulė, Mienuli rats atsėrond.
- Lašėnē rasuo prīš līto.
- Joudvarnis krank – būs litaus.
- Gondrā apsėtrīnė – lauk lītaus, prasta uora.
- Skrozdės lakiuo prīš prasta uora.
- Blezdingas aukštā skraida – lauk pagadas.
Lokuošienė, g. 1919 m., gīven Paukštakiu apīl. Jogaudū kaimė:
Aple gīdīma:
- Paleistovės žuolie paded nu sluogas.
- Joudūju serbėntu lapās vākus rēk gīdītė nu nėižū.
- Je kuoju padā skilinie, gerā paded egliu gīvėjē sakā.
Uorū spiejėms:
- Je šou valuojės arba joudvarnē krank, būs prasts uors.
- Saulabruolē praneš aple prasta uora.
Jakumienė Zenuona, g. 1931 m., ėr Jakoms Al’puonsos, g. 1924 m., gīven Paukštakiu apīl. Muolopė kaimė:
Reikšmės, bortā:
- Ka pradedi sietė, pėrma grūdū saujė rēk mestė i šiaurė – tumet grūdā būs stėprė.
- Je padiesi vėšta perietė atsokta i šiaurės vieji, vėsė vėštītē būs plievė aptrauktė, vuo je i vakarini vieji atsokta, vėštītē ėšrėities sveikė.
- Ka nabaštėka noplauni, tou vondėnio rēk sėinas pašlakstītė.
- Jeigo arklē nieka najied, galvo kinkou, tā lėguonis jau mėrs, vuo je nekinkou, tā dar pasveiks.
- Je šou kauk, žmuogos mėrs.
Uorū spiejėmā:
- Pėitū vies kirminis, tumet bolviu sietė nagal.
- Ka īr tarpiejis (toštoma), gers laiks sietė, pjautė.
- Geriausē daržus dėigtė prīš pėlnėje.
- Markas sietė rēk i jauna mienesi.
Šimkienė Valerėjė, g. 1923 m. ėr Šimkos Zenuons, g. 1922 m., gīven Paukštakiu apīl. Lazdiniu kaimė:
Uorū spiejėms:
- Je kronklē lek i vakarus, būs uora atmaina.
- Je pavasari ėlgā ožsėlaika rūks, būs prastė uorā.
- Stolpā pri Saulės – Saulabruolē.
- Bulviu nagal sietė par Krīžauninkės dėinas.
- Bolvės geriausē sietė par pėlnėjė.
Reikšmės, bortā:
- Geriausē bolvės sietė i rītū posė, nes je pasiesi i pėitū posė, bolvės kirmies.
- Je sapnouji karvė, tā koriuo vėituo karvės sapnouji, tuo vėituo žmuogos mėrs.
- Ka konėga pri lėguonė vež, veiziek, kou dara arklē: je anėi bieg galvas noleidė, lėguonis mėrs, vuo je pakielės, pagīs.
Vilnātė Valė, g. 1938 m., gīv. Žemaitiu Kalvarėjės apīl. Vėlkū kaimė:
Aple gīdīma:
- Zoikė taukā paded, ka rakštė dėdėlė ėštrauki, je ont delno landuonis.
Uora spiejėmā:
- Jeigo kiaulės tolžės pradiuo tėiva, paskou eit gumbs ėr ont gala īr stuora, pavasaris būs šalts.
- Joudvarnis kriuok, greitā ožšals, je ons kriuok lakiuodams, būs pagada.
Sabaliausks Petros, g. 1916 m., gīven Žemaitiu Kalvarėjės Vėlkū kaimė:
Reikšmės, bortā:
- Je vėšta gaidio gėid, ana atneš nalaimė, rēk anou papjautė.
Uorū spiejėmā:
- Jeigo par Kaliedas līn, līs ēr par šv. Juona.
- Jeigo saulė lend i debesis, būs uora atmaina.
- Jeigo gondros stuov ont vėinuos kuojės, būs litaus.
Spaudā pagal D. Astramskātės ėr V. Vaitkevičiaus sodarīta rinkėni parėngė Želvītė Danguolė
Tautuosaka ožrašīta 1995 metās vīkosiuo Lietovuos jaunima Ramovuos kraštuotīrėnie ekspedicėjuo.