Algirdas Pocius (1930–1921) – rašytojas prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
Jis gimė 1930 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Ketūnų kaime. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje, nuo 1950 m. – Klaipėdos mokytojų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, kurį baigė 1952 metais. Po studijų 1952–1958 m. dirbo Lietuvos radijo komitete: Klaipėdos radijo komiteto korespondentu, redaktoriumi, pradedant 1954 m. – radijo korespondentas Šiauliuose. 1955 m. buvo pervestas dirbti į Vilnių. Čia jis ėjo Lietuvos radijo komiteto Radijo literatūros laidų redaktoriaus pareigas. 1956 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, pradėjo dirbti žurnalo „Švyturys“ redakcijos Grožinės literatūros skyriuje. 1958–1963 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1963–1981 m. – šios Sąjungos valdybos sekretorius, 1981–1986 m. pirmininko pavaduotojas.
1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, 1992–1996 m. buvo šio Seimo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos narys.
Savo kūrybą pradėjo skelbti 1953 metais. Didžioji jo knygų dalis išleista Vilniuje, kur rašytojas nuo 1955 m. ir gyveno.
Pagal A. Pociaus apsakymą „Žlugimas“ yra sukurta kino novelė (filmas „Suaugusių
žmonių žaidimai“, 1967 m, režisierius I. Rud-Gercovskis).
IŠLEISTOS ALGIRDO POCIAUS KNYGOS
- „Rytmetis Užgirių kaime“: proza, Vilnius, 1955.
- „Žąsies kiaušinis“: proza, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
- „Šešiolika raktų“: proza, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
- Verpetas“: proza, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
- „Striukis keliauninkas“: proza, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
- „Tik du sūnūs: proza“, 1966.
- „Randai medyje“ proza, Vilnius, 1968.
- „Ištirpę migloje“: proza, Vilnius, 1972.
- „Dobilų žydėjimas“: apsakymai, Vilnius, 1975.
- „Laiškas ant šalpusnio lapo“: proza, Vilnius, 1977.
- „Hommikul, kui vaevas uni“, Tallinn: Perioodika, 1977.
- „Per laukus iki miesto“: proza, Vilnius, 1979.
- „Išskridę iš lizdo: proza, Vilnius, 1980.
- „Почтальон Теофилис“, Москва: Дет. лит., 1981.
- „Вкус тмина“, Москва: Советский писатель, 1981.
- „Liepos šešėlyje“: proza, Vilnius, 1984.
- „Striukis keliauninkas“: proza, Vilnius, 1984.
- „Барбоска – путешественник“, Вильнюс, 1984.
- „Įkaitai“: romanas, Vilnius, 1987.
- „Sūpuoklėse“: proza, Vilnius: Vyturys, 1989.
- „Užmarštis“: prozos rinktinė, Vilnius, 1990.
- „Заложники“, Москва: Советский писатель, 1990.
- „Antros eilės pusbrolis: apsakymai ir apysaka, Vilnius, 2000.
- „Ekskomisaras“; „Vienarankis plėšikas“; „Dideli pinigai“: apysakos, Vilnius, 2005.
- „Prie piliakalnio, kur vaidenasi“, Kaunas, 2006.
- „Ponia Amnestija“: apysakos ir apsakymai, Vilnius, 2007.
Jo kūrinių yra išversta ne tik į latvių, rusų, estų, bet ir į vokiečių, čekų, lenkų, ispanų, anglų kalbas.
A. Pociaus kūryba pasižymi raiškia intriga. Jo stilius epiškas, pasakojimo tonas ramus, santūrus.
1967 m. A. Pocius apdovanotas Žemaitės premija už apsakymą „Tik du sūnūs“, 1982 m. – Lietuvos valstybine premija už apsakymų ir rinkinį „Išskridę iš lizdo“, 1985 m.– Juozo Paukštelio premija už knygą „Liepos šešėlyje“.
1980 m. rašytojui suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
A.Pocius mirė 2021 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje. Pocius palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Naudota literatūra:
- Jūratė Sprindytė, „Algirdas Pocius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-pocius/ .
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
