Viktoras Alekna (1915–2008) – žurnalistas, pedagogas, poetės Salomėjos Nėries kūrybos tyrinėtojas. Jis kūrė ir eiles, rašė proza. Buvo politinis kalinys. 2000 m. jam suteiktas Širvintų krašto garbės piliečio vardas.
Gimė 1915 m. kovo 19 d. Paišlynyje (Jurbarko raj.). Kurti pradėjo dar paauglystėje. Nuo 1926 m. aktyviai dalyvavo Ateitininkų federacijos veikloje. Baigęs Raseinių gimnaziją, 1933–1937 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką. Pirmieji jo tekstai buvo išspausdinti 1931 m. leidiniuose „Karys“ bei „Ūkininko patarėjas“, vėliau juos skelbė „Rytas“, „Pavasaris“, „Židinys“, „Lietuvos mokykla“. 1935–1940 m. žurnale „Naujoji Romuva“ pradėjo garsėti kaip grožinės literatūros recenzijų autorius – tuo laikotarpiu čia jų buvo paskelbta daugiau kaip 40. 1937 metais pradėjo skelbti ir savo kūrybą – eilėraščius bei apsakymus (1937–1938 m. jie buvo spausdinami žurnale „Kariūnas“).
1937–1938 m. Lietuvos karo mokykloje atliko karo tarnybą. 1938–1945 m. dirbo mokytoju Raseinių žydų, Alytaus, Kauno, Laukuvos gimnazijose. Yra dirbęs ir „Naujosios Romuvos“ redakcijoje.
1945 m. sovietų valdžia jį suėmė ir nuteisė 10-iai metų lagerio ir 5-iems metams tremties. Kalėjo Vorkutoje. 1957 m. sugrįžęs į Lietuvą, apsistojo Švenčionėliuose ir ten dirbo melioracijoje, Švenčionėlių internatinės mokyklos žemės ūkio vedėju.
Nuo 1957 m. savo tekstus skelbė Švenčionėlių rajono laikraštyje „Naujas gyvenimas“, laikraščiuose „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Literatūra ir menas“, Širvintų rajono laikraštyje „Lenino keliu“, žurnale „Kultūros barai“, rajono laikraštyje „Širvinta“, savaitraštyje „Dienovidis“ laikraštyje „Apžvalga“. Iš viso yra paskelbęs daugiau kaip 750 įvairaus pobūdžio savo rašinių.
1960–1975 m. mokytojavo Jonavos rajono Skarulių aštuonmetėje mokykloje ir Širvintų rajono mokyklose. Dirbdamas neakivaizdžiai studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą 1967 m. Vilniaus universitete (studijas baigė 1967 m.). Nuo 1976 m. gyveno Kantrimiškyje (Širvintų raj.), nuo 1998 m. – Vilniuje. 1990–1991 m. Širvintų 1-ojoje vidurinėje mokykloje buvo tikybos, 1991–1992 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – kalbos kultūros dėstytojas.
1980 m. leidinyje „Literatūra ir kalba“ (t. XVI) išspausdintas jo parengtas S. Nėries poezijos dažnumų žodynas, 1984 m. išleisti jo spaudai parengti trys S. Nėries kūrybos tomai.
Išleistos žymiausios V. Aleknos knygos:
- Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis, Vilnius, 1996.
- Salomėja (biografinė apybraiža), Vilnius, 1996.
- Pilkų dienų žingsneliai (1935–1995 m. sukurti eilėraščiai). – Vilnius, 1997.
- Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis (2 knygos), Vilnius, 1995–1997.
- Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940–1953 m., Vilnius, 1999.
- Ąžuolas: vienos šeimos pasaka, 1854–2000, Vilnius, 2000.
- Saulėlydis (eilėraščiai), Vilnius, 2002.
- Oi, ta Vorkuta: atsiminimai, apmąstymai, Vilnius, 2002.
- Vytauto klubas: istorija, narių biografijos, Vilnius, 2002.
- Kiuzauskas, Anna Marija, Vienintelis išsigelbėjimas buvo Lietuva…: atsiminimai / iš vokiečių kalbos, Vilnius, 2003.
- Akimirkos, Vilnius, 2006.
- Beržų šešėlyje, Vilnius, 2007.
- Raseinių gimnazija, 1919–1949, 2009.
- Mažas esu: atsiminimai ir pjesė, 2011.
- Saulėta vaikystė ir jaunystė, 2011.
- Saulėlydžio link, 2012.
V. Alekna visą savo gyvenimą aktyviai dalyvavo šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime: nuo 1991 m. buvo Lietuvos žurnalistų draugijos narys, 1993–1998 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) Širvintų skyriaus pirmininkas, 1995–1998 m. – Bočių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkas, nuo 1998 m. – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, 1998–2000 m. – LKDP mandatų ir etikos komisijos pirmininkas. 1999 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Jis buvo ir Lietuvių kalbos draugijos narys.
2002 m. apdovanotas S. Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, 2006 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Mirė 2008 m. sausio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Širvintų kapinėse.
Naudota literatūra:
1. „Viktoras Alkna“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/viktoras-alekna/.