Genys Kazimieras

Kazimieras Genys (1866–1952) – ku­ni­gas, teologijos mokslų daktaras, spaudos bendradarbis.
K. Genys gi­mė 1866.12.23 Va­tu­šių kai­me (Rie­ta­vo pa­ra­pi­ja). Mo­kė­si pri­va­čiai pas Lau­ry­ną Ivins­kį ir Rie­ta­vo pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je, 1880– 1884 m. – Lie­po­jos gim­na­zi­jo­je. 1884–1888 m. jis įgi­jo te­olo­gi­jos ma­gist­ro laips­nį. Ku­ni­gu įšven­tin­tas 1892.0611, tada buvo paskirtas dirb­ti į Pa­lan­gą. Čia jis 1893 m. už ne­le­ga­lų ti­ky­bos dės­ty­mą lie­tu­vių kal­ba bu­vo at­leis­tas iš pa­rei­gų ir tris mė­ne­sius bu­vo be vie­tos. Kai 1896 m. pra­džio­je (po Ka­lė­dų atos­to­gų) Pa­lan­gos pro­gim­na­zi­jo­je bu­vo ban­dy­ta įves­ti mo­ki­niams ka­ta­li­kams mal­das ru­sų kal­ba (jų pro­gim­na­zi­jo­je bu­vo dau­gu­ma), ka­pe­lio­nas K. Ge­nys ne­lei­do mels­tis ru­siš­kai. Ta­da mo­kyk­lų ins­pek­to­rius K. Ge­niui pra­dė­jo da­ry­ti di­de­lį spau­di­mą, to­dėl ku­ni­gas 1896.07.01 pa­si­trau­kė iš pro­gim­na­zi­jos. 1986.09.01 jis, kad ne­įkliū­tų ru­sų val­džiai, pa­si­nau­do­jęs sve­ti­ma pa­var­de, iš­vy­ko į Ro­mą ir ten stu­di­ja­vo ka­no­nų tei­sę šv. Apo­li­na­ro li­cė­ju­je lais­vuo­ju klau­sy­to­ju. Ga­vęs po­pie­žiaus lei­di­mą lai­ky­ti eg­za­mi­nus li­cė­jaus ne­bai­gus, eg­za­mi­nus iš­lai­kė ir ga­vo ka­no­nų tei­sės dak­ta­ro laips­nį. 1897.07.02 grį­žo į Lie­tu­vą. Vėliau bu­vo pa­skir­tas But­kiš­kės vi­ka­ru. Ten dir­bo dve­jus me­tus (1898–1899). 1899–1909 m. jis bu­vo Nau­jų­jų Var­nių kle­bo­nas, 1909–1921 m. – Se­dos kle­bo­nas ir Al­sė­džių de­ka­na­to de­ka­nas, nuo 1921 m. – Že­mai­čių vys­ku­pi­jos ka­pi­tu­los gar­bės ka­nau­nin­kas ir Kau­no tri­bu­no­lo vi­ce­ofi­cio­las, 1921–1925 m. – Že­mai­čių dva­si­nės se­mi­na­ri­jos pro­fe­so­rius (dės­tė lo­ty­nų ir vo­kie­čių kal­bas). Įsi­tvir­tin­ti dva­si­nė­je se­mi­na­ri­jo­je ne­įsten­gė, nes nors pats už­sie­nio kal­bas mo­kė­jo, ta­čiau klie­ri­kų mo­ky­ti ne­su­ge­bė­jo. Šie pa­si­skun­dė vys­ku­pui, to­dėl K. Ge­nys iš pro­fe­so­riaus pa­rei­gų bu­vo at­leis­tas. 1925–1928 m. jis bu­vo Dar­bė­nų kle­bo­nas, 1928–1930 m. – Pa­lan­gos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius, 1930–1931 m. – Aukš­ta­dvario pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius. Šio­se pa­rei­go­se jam taip pat ne itin se­kė­si, nes jis bu­vo keis­to­ko bū­do, sun­kiai su­gy­ve­na­mas. 1931 m. ga­vo vals­ty­bi­nę pen­si­ją ir ap­si­gy­ve­no Skuo­do al­ta­ri­jo­je. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­go­je (1944 m. ru­de­nį), su­de­gus al­ta­ri­jos na­mui, per­si­kė­lė gy­ven­ti į Sa­lan­tus ir ta­po Sa­lan­tų al­ta­ris­ta. Dirb­da­mas Pa­lan­gos kraš­te rė­mė ir organiza­vo knyg­ne­šių dar­bą, bu­vo vie­nas iš Šv. Ka­zi­mie­ro drau­gi­jos stei­gė­jų. Ben­dra­dar­bia­vo „Šal­ti­ny­je“, „Ne­dėl­die­nio Skai­ty­muo­se“, „Drau­gi­jo­je“, „Vil­ty­je“, „Lie­tu­vos Ai­de“, „Lais­vė­je“, „Lie­tu­vo­je“, pa­si­ra­šy­da­mas pa­var­de ar­ba sla­py­var­džiais pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą – Se­diš­kis ir kt. At­ski­ru lei­di­niu iš­lei­do „De Cons­ti­tu­tio­ne Be­ne­dic­ti XIV Sac­ra­men­tum Po­eni­ten­tiae (Cau­nae 1912; di­ser­ta­ci­ja)“

Mi­rė K. Genys 1952 05 31. Pa­lai­do­tas Sa­lan­tų (Kretingos r.) šven­to­riu­je.

Panaudota literatūra:

1. Barauskas Bronislovas, Mukienė Danutė, „Palangos kunigų vinjetė“, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [sudarė Danutė Mukienė], Vilnius, 2007, p. 141–168.

 Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“