Kazimieras Genys (1866–1952) – kunigas, teologijos mokslų daktaras, spaudos bendradarbis.
K. Genys gimė 1866.12.23 Vatušių kaime (Rietavo parapija). Mokėsi privačiai pas Lauryną Ivinskį ir Rietavo pradinėje mokykloje, 1880– 1884 m. – Liepojos gimnazijoje. 1884–1888 m. jis įgijo teologijos magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1892.0611, tada buvo paskirtas dirbti į Palangą. Čia jis 1893 m. už nelegalų tikybos dėstymą lietuvių kalba buvo atleistas iš pareigų ir tris mėnesius buvo be vietos. Kai 1896 m. pradžioje (po Kalėdų atostogų) Palangos progimnazijoje buvo bandyta įvesti mokiniams katalikams maldas rusų kalba (jų progimnazijoje buvo dauguma), kapelionas K. Genys neleido melstis rusiškai. Tada mokyklų inspektorius K. Geniui pradėjo daryti didelį spaudimą, todėl kunigas 1896.07.01 pasitraukė iš progimnazijos. 1986.09.01 jis, kad neįkliūtų rusų valdžiai, pasinaudojęs svetima pavarde, išvyko į Romą ir ten studijavo kanonų teisę šv. Apolinaro licėjuje laisvuoju klausytoju. Gavęs popiežiaus leidimą laikyti egzaminus licėjaus nebaigus, egzaminus išlaikė ir gavo kanonų teisės daktaro laipsnį. 1897.07.02 grįžo į Lietuvą. Vėliau buvo paskirtas Butkiškės vikaru. Ten dirbo dvejus metus (1898–1899). 1899–1909 m. jis buvo Naujųjų Varnių klebonas, 1909–1921 m. – Sedos klebonas ir Alsėdžių dekanato dekanas, nuo 1921 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos garbės kanauninkas ir Kauno tribunolo viceoficiolas, 1921–1925 m. – Žemaičių dvasinės seminarijos profesorius (dėstė lotynų ir vokiečių kalbas). Įsitvirtinti dvasinėje seminarijoje neįstengė, nes nors pats užsienio kalbas mokėjo, tačiau klierikų mokyti nesugebėjo. Šie pasiskundė vyskupui, todėl K. Genys iš profesoriaus pareigų buvo atleistas. 1925–1928 m. jis buvo Darbėnų klebonas, 1928–1930 m. – Palangos vidurinės mokyklos direktorius, 1930–1931 m. – Aukštadvario progimnazijos direktorius. Šiose pareigose jam taip pat ne itin sekėsi, nes jis buvo keistoko būdo, sunkiai sugyvenamas. 1931 m. gavo valstybinę pensiją ir apsigyveno Skuodo altarijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. rudenį), sudegus altarijos namui, persikėlė gyventi į Salantus ir tapo Salantų altarista. Dirbdamas Palangos krašte rėmė ir organizavo knygnešių darbą, buvo vienas iš Šv. Kazimiero draugijos steigėjų. Bendradarbiavo „Šaltinyje“, „Nedėldienio Skaitymuose“, „Draugijoje“, „Viltyje“, „Lietuvos Aide“, „Laisvėje“, „Lietuvoje“, pasirašydamas pavarde arba slapyvardžiais pagal gyvenamąją vietą – Sediškis ir kt. Atskiru leidiniu išleido „De Constitutione Benedicti XIV Sacramentum Poenitentiae (Caunae 1912; disertacija)“
Mirė K. Genys 1952 05 31. Palaidotas Salantų (Kretingos r.) šventoriuje.
Panaudota literatūra:
- Barauskas Bronislovas, Mukienė Danutė, „Palangos kunigų vinjetė“, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [sudarė Danutė Mukienė], Vilnius, 2007, p. 141–168.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“