Vytautas Antanas Vitkauskas (1935–2012) – mokslininkas, kalbininkas, profesorius, habil. m. daktaras, Lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas, knygų autorius, bendraautoris, redaktorius, pedagogas, visuomenės veikėjas.
Jis gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). 1953 m. baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Universitetą baigė 1958 metais. Vėliau studijavo doktorantūroje. 1975 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją tema „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1975 m. jam suteiktas filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro), 1992 m. – docento, 1999 m. – profesoriaus ir habilituoto mokslo daktaro laipsnis.
Nuo 1958 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dab. Lietuvių kalbos institutas) Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1990 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutą reorganizavus, 1990–2005 m. dirbo Lietuvių kalbos institute (1990–2002 m. buvo šio instituto Žodynų skyriaus vadovas, nuo 2002 m. – vyriausiasis mokslinis darbuotojas).
Užrašė apie 65 000 tarmiškų žodžių.
1979–2007 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1992 m. čia jam suteiktas docento vardas, 1999 m. – profesoriaus.
Buvo Lietuvių kalbos ir Lietuvių teatro draugijų narys. 1992 m. įstojo į Konservatorių (Tėvynės sąjunga) partiją.
Parašė, spaudai parengė keliolika knygų ir knygelių, tarp jų: „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną (1976), kartu su G. Naktiniene ir A. Paulauskiene – „Druskininkų tarmės žodyną“ (1988), kartu su M. Razmukaite – „Vietovardžių kirčiavimo žodyną“ (1994), kartu su V. Rudaitiene – „Vakarų kalbų naujieji skoliniai“ (1998).
„Liaudies kalbos grožis“ (1981), „Lietuvių kalbos tarties žodynas“, (1985 22001), „Juozas Balčikonis“ (1988), „Ar sunkus lietuvių kirčiavimas“ (1988), „Kad mūsų žodis neverktų“ (1990), „Lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“ (1995), „Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai“ (2001), „Lietuvių kalbos žodyno taisymai“ (2006).
Jis buvo „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) vienas sudarytojų.
Parengė Gyvosios kalbos faktų“ rinkimo „Lietuvių kalbos žodynui“ programą (1996).
V. A. Vitkauskas buvo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“vienas autorių (t. 9–12 1973–1981 m.) ir redaktorių (t. 11–16 1978–1995 m.), nuo 1994 m. – vyriausiasis redaktorius (t. 17–20 1996–2002 m.).
Mėgo teatrą. Yra vaidinęs Senjorų mėgėjų teatre.
Dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), spaudai rengiant „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 3–5 leidimus (1993, 2000, 2003).
Yra parašęs ir paskelbęs daug straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais.
2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu.
1996 m. kartu su kitais kolegomis apdovanotas Lietuvos mokslo premija. su kitais).
2004 m. jam buvo suteiktas Kuršėnų garbės piliečio vardas.
2012 m. Vytauto Vitkausko vardu pavadinta Kuršėnų miesto biblioteka.
2015 m. Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių kalbos draugija Vilniuje išleido knygą „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“.
V. A. Vitkauskas mirė 2012 m. vasario 18 d. Šiauliuose. Palaidotas Kuršėnuose (Šiaulių r.).
Naudota literatūra:
- Sabaliauskas Algirdas, „Vytautas Antanas Vitkauskas“, Kuršėnų enciklopedija, Vilnius, 2005, p. 287–288.
- „Vytautas Antanas Vitkauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-vitkauskas/ (žr. 2022-11-02).
- „Vytautas Antanas Vitkauskas“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Vitkauskas (žr. 2022-11-02).
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
