Jakševičiūtė-Venslauskienė Stanislava

Iš 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje suvaidintame pirmajame lietuviškame spektaklyje (Keturakio „Amerika pirtyje“) vaidinusių aktorių profesionali aktorė buvo tik viena Stanislava Jakševičiūtė-Venslauskienė (1874–1958). Ji šiandien plačiai žinoma ne tik kaip  aktorė, režisierė, iškili kultūros ir visuomenės veikėja, daugelio 1899–1905 m. įvairiose Lietuvos vietose vykusių lietuviškų vakarų iniciatorių, įsteigtų mokyklų organizatorių. Dideli jos nuopelnai ir kuriant Lietuvos profesionalųjį teatrą.

S. Jakševičiūtė-Venslauskienė gimė 1874 m. lipos 9 d. Šiauliuose. Vaidino šiame mieste veikusioje rusų teatro trupėje. 1905 m. suorganizavo ir iki 1908 m. vadovavo Rygos artistų mėgėjų būreliui, su kuriuo dirbdama pastatė Antono Čechovo „Mešką“, Gabrieliaus Landsbergio „Blindą“. Prisidėjo prie 1908 Šiauliuose įsteigtos dramos muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ įsteigimo. Puoselėjo viltį įsteigti profesionalų teatrą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šio sumanymo teko atsisakyti. Per karą gyveno Tuloje, vėliau grįžo į Lietuvą, čia mokytojavo, dalyvavo visuomeninėje veikloje, daugelį metų buvo Šiaulių miesto tarybos nare.

Šiauliuose Stanislava ir jos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis itin buvo gerbiami už savo labdaringą veiklą. Jie išaugino ir išauklėjo, į mokslus leido daugiau negu 100 našlaičių, be globos likusių vaikų, pamestinukų. Pastariesiems suteikdavo Jakševičiaus pavardę. 1940 m. K. Venclauskis mirė. Kai Lietuvoje buvo įvesta sovietų valdžia, labdaringąją veiklą teko riboti.  Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodama savo gyvybe, padėjo Šiaulių gete kalėjusiems žydams. Karo pabaigoje, artėjant frontui pie miesto, kartu su dukra Danute ir keletu jauniausių globotinių iš Lietuvos pasitraukė. Gyveno Jungtinių Amerijos Valstijų Waterbury mieste.

Rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus iniciatyva šiauliškiai, išreikšdami didžiulę pagarbą ir dėkingumą Stanislavai, jos buvusių namų galerijoje (dabar čia veikia Šiaulių „Aušros“ muziejus) pastatė paminklą  Motinystei, Pasiaukojimui, Taurumui (skulptorius – Antanas Šnaras). Paminklas atidengtas 1993 m. gegužės 2 dieną. 1995 m. Stanislavai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, pasodintas medis Izraelyje, Jeruzalėje. Jos atminimą puoselėja ir užsienyje gyvenantys Lietuviai –  Vokietijoje veikiančioje Vasario 16-osios gimnazijoje yra jos vardu pavadinta klasė ir skiriama jos vardo stipendija. Minint S. Jakševičiūtės-Venslauskienės 100-ąsias gimimo metines, jos garbei Šv. Mišias laikė Popiežius.

Mirė Stanislava 1958 m. sausio 16 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

 

Bronislovo Zatorskio nuotraukoje – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė XIX  a. pab.–20 a. pradž. Originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Smush Image Compression and Optimization