Telesforas Valius – Dailininkas (grafikas). Gimė 1914 m. Rygoje, mirė 1977 m. Toronte (Kanada).
Mokėsi Telšių pradžios mokykloje, Valančiaus gimnazijoje, 1931–1937 m. – Kauno meno mokykloje, A. Galdiko vadovaujamoje grafikos studijoje. 1934–1942 m. dirbo „Kauno audinių“ įmonės dailininku, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros vedėju, 1943– 1944 m. – Telšiuose. Parodose pradėjo dalyvauti 1937 m. Keletą metų priklausė Lietuvos dailininkų sąjungos individualistų sekcijai. Savo kūrybą eksponuodavo šios sekcijos rengiamose dailės parodose. Daugiausia dirbo medžio raižinio technika. Jo kūriniams būdinga stilizuota forma, ryškūs baltų- juodų dėmių kontrastai, stipri emocinė įtampa, dramatiška nuotaika.
1944 m. pasitraukė į užsienį (iš pradžių į Austriją (Vieną, Lustenau / Vorarlberg). 1946–1949 m. dėstė Freiburgo dailės ir amatų mokykloje, vadovavo grafikos studijai. Iki 1949 m. pas jį mokėsi grafikai Vytautas Ignas, Algirdas T. Kurauskas, H. Šalkauskas, Algirdas Šimkūnas, Romas Viesulas. 1949 m. persikėlė gyventi į Kanadą. 1960 m. dėstė Toronto technikos mokykloje, Čerčilio koledže. 1970–1977 m. – Kanados tapytojų, ofortistų ir raižytojų, Kanados grafikos meno, Amerikos Color Print draugijoms.
1972 m. Romos Tomazo Kampanelos meno ir mokslo akademija už spalvotus grafikos kūrinius T. Valių apdovanojo Aukso medaliu, 1978 m. (po mirties) apdovanotas Aukso medaliu.
Išsamiau:
Danutė Mukienė: „Tarp dviejų kontinentų“
2002 m. „Baltos lankos“ išleido Juozo Tysliavos (1902-1961) knygą „Tawwa Nouson“, kurią iliustravo Telesforas Valius. Kaip rašoma leidinyje, šioje „poemoje apdainuojama senovės baltų tautos, prūsų, kova su Kryžiuočių ordino antpuoliais. Žymus išeivijos grafikas Telesforas Valius (1914-1977) netrukus po poeto mirties iliustravo poemą. Tai iškilus, herojinę poemos dvasią, ritmines jos intonacijas puikiai išreiškiantis piešinių ciklas. Abstrakčių linijų bei dėmių ekspresija iliustracijose derinama su realybės apybraižomis. Tarp piešinių atskiruose puslapiuose kaligrafiniais rašmenimis užrašyti poemos posmai. Kai kuriuose iš jų įterpti maldos „Tėve mūsų“ žodžiai išnykusia prūsų kalba.
„Tawa nouson“ eilės ir iliustracijos sudaro vieningą meninę visumą, kurioje susilieja poeto ir dailininko jausmai, jų didelis, svetur išgyventas skausmas dėl Lietuvos likimo.“
Tai pirmasis šios poemos ir jai sukurtų iliustracijų leidimas.
Knyga primena ir apie artėjantį žemaičių dailininko grafiko Telesforo Valiaus jubiliejų – 2004 m. liepos 10 d. minėsime jo 90 metų sukaktį.
Gimė Telesforas Valius 1914 m. liepos 10 d. Rygoje. Gyveno Telšiuose, mokėsi Kaune. 1942-1944 metais buvo dabartinės Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros vedėjas, 1944 metais – Žemaičių teatro direktorius ir dailininkas. Į užsienį pasitraukė 1944 metais. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. Mirė 1977 m. gruodžio 1 d. Toronte.
1984 m. Kanadoje išleistoje Romo Viesulo spaudai parengtoje Telesforo Valiaus monografijoje publikuojama išsami dailininko kūrybos apžvalga ir žymiausi jo kūriniai. Čia R. Viesulas rašo: „(…) Telesforo Valiaus darbuose susijungė lietuviškieji ir kanadietiškieji pradai: tuo būdu jis virto vienu iš pačių iškiliausių savosios kartos grafikų Kanadoje.“
„(…) Visas Valiaus kūrybinis gyvenimas buvo skirtas grafikai. Tapyboje ir skulptūroje jis mažai reiškėsi, teigdamas, kad visas jo pasitenkinimas tėra grafinėj išraiškoj. Kaip ir daug kūrybingų žmonių, Valius paskutiniaisiais savo gyvenimo metais turėjo didelių planų. Išėjęs į pensiją, ketino pasitraukti į savo pamiltą vasarvietę „Akmenę“ ir netrukdomas susitelkti vien kūrybai.“
„(…) Valiaus gyvenimo metai pasiskirsto beveik lygiomis – tarp Europos ir Šiaurės Amerikos kontinentų. Panašiai ir į visą jo kūrybą reikia žvelgti kaip į dviejų didelių laikotarpių kūrybą – Lietuvos ir Kanados. Pirmoji – ksilografinė ir juoda-balta išraiška, antroji – spalvotoji grafika. Faktiškai tiesioginis Lietuvos krašto įspaudas tęsėsi ir Vakarų Europoje, kur sukurtieji darbai išplaukė iš lietuvių grafikos tradicijos. Jų šaknys yra tiesioginis ryšys su Lietuva arba gyvas jos prisiminimas
Valius buvo vienas iš tų kūrėjų, kuriam pilnai klestėti reikėjo savo dirvos.
Dvasiniai jis niekad nuo jos – Žemaitijos – neatitrūko, nors juos skyrė vandenys, kraštai ir kontinentai. Kol Žemaitija jį tiesiogiai maitino, Valius buvo bene išraiškiausias, savičiausias, nepakartojamas. Šiaurės Amerikos kontinentas jį veikė nauju ir kosmopolitiškai subendrintu įvaizdžiu. Čia ir atėjo suabstraktintas jo vaizdinis žodynas, kurį jis greit įsisavino. Valius turėjo įžvalgią ir rafinuotą akį meno išraiškoms. Tad savo spalvotame kūrybos periode reiškėsi labai iškalbiai, duodamas Kanados grafikai pirmaujantį įnašą. Tačiau jo širdis tebeliko Žemaitijoje. Ankstyvesniosios kūrybos tragiškos tiesos smūgis – gaivališkas ir emocionalus – lyg ir išsibarstė. Rūpimą mintį jis ėmė reikšti šviesiais tapybiniais žodžiais. Vėlesnėje kūryboje tiesiausi pasisakymai liko lyg ir tarp eilučių. Vienok pats asmuo niekad nesikeitė – Valiaus kūrybinis credo visuomet liko tas pats, tik reiškiamas kitais žodžiais. Jis liko ištikimas sau – kūrybos esmė jam visuomet buvo žmogus ir jo trapus likimas, nepaisant, kokiame krašte jis bebūtų.“