Jonas Pranas Urba – muzikas, smuikininkas, pedagogas, profesorius, Lietuvos nusipelnęs artistas (1965 m.).
Jis gimė 1925 m. birželio 4 d. Raseiniuose. Mama Petronelė Daugirdaitė buvo namų šeimininkė, tėvas Jonas Urba – kirpėjas, mieste labai gerbiamas žmogus. Jis mokėjo penkias kalbas. Tėvai namuose bendraudavo ir vaikus mokė lietuvių kalbos.
Raseiniuose J. P. Urbą pirmasis griežti smuiku mokė Varšuvoje mokslus baigęs Stanisławas Marmakeviczius, vėliau – chorams vadovavęs smuikininkas mėgėjas Jonas Patapavičius, kuris Joną pakvietė groti ir į savo vadovaujamą kapelą. Čia jis pramoko groti ir klarnetu, saksofonu. Raseiniuose baigė Maironio mokyklos skyrius.
1943 m., dar nebaigęs vidurinio mokslo, vietiniais Raseinių muzikantais paruošė kelis kūrinėlius ir išvažiavo į Kauną. Norėdamas gauti darbo, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui, susirado karo orkestro kepelmeisterį Bronių Jonušą. Šis jam pasiūlė važiuoti mokytis į Kauno konservatoriją. Kurį laiką mokėsi pas Vladą Motiekaitį. Kai 1943 m. Kauno konservatoriją uždarė, sugrįžo į Raseinius. Čia jis užkalbino tais pačiais metais mieste vaidinusio Šiaulių muzikinio teatro smuikininką Juozą Jagėlą (1911–1988) ir prisipažino jam, kad svajoja tapti smuikininku, pasiprašė priimamas į Šiaulių muzikos mokyklos Juozo Jagėlos klasę. Jo prašymą patenkino ir Jonas 1943–1944 m. griežti smuiku mokėsi pas J. Jagėlą Šiaulių muzikos mokykloje. Mokydamasis kurį laiką grojo Šiaulių teatre operetėse grojusiame orkestre. Kai vokiečiai teatrą sudegino, pasuko į Kauną. 1944 m. lapkričio 17 d. pradėjo dirbti antros eilės smuikininku Valstybės operos ir baleto teatro orkestre.
1945 m. pradžioje pradėjo mokytis Kauno (Lietuvos) konservatorijoje (čia jis lankė A. Livonto klasę). 1951 m. baigė Lietuvos konservatoriją 1944 m. pradėjo dirbti Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro smuikininku, 1954–1974 m. buvo šio orkestro koncertmeisteris. 1974–1978 m. dėstė Vilniaus Balio Dvariono vaikų muzikos mokykloje, buvo šios mokyklos Styginių instrumentų skyriaus vedėjas. Jis atkūrė Vilniaus miesto muzikos mokyklų mokytojų styginių orkestrą, jam kurį laiką dirigavo. 1951–2006 m. (su pertraukomis) dėstė Čiurlionio menų mokykloje, 1976–2006 m. – papildomai dar ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija, 1992–2004 m. – Lietuvos muzikos akademija). 1989 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Viena žymiausių J. P. Urbos mokinių yra smuikininkė Ingrida Rupaitė.
Jis suredagavo ir išleido lietuvių kompozitorių kūrinių smuikui rinkinį, kuris išspausdintas 1983 m.
Nuo 1977 m. buvo Lietuvos styginių instrumentų konkursų žiuri pirmininkas.
2006 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
J. P. Urba mirė 2007 m. birželio 21 d. Vilniuje.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/pranas-jonas-urba/.
- Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka https://www.raseiniai.rvb.lt/news/871/183/Pranas-Jonas-Urba/
- Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, „Stygų skambesio užburti“ http://www.mctau.lt/images/content/20-naujienos/0511-Apie-iskilias-muzikinio-gyvenimo-figuras/Jonas_Urba.pdf.
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
