Algimantas Vitolis Trušys (1936–2018) – dailininkas (tapytojas monumentalistas, freskų, mozaikų kūrėjas), rašytojas, pedagogas, profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis, visuomenės ir kultūros veikėjas.
Jis gimė 1936 m. rugsėjo 16 d. Kaune. Vaikystę praleido Pušalote (Panevėžio r.). Čia lankė ir pradžios mokyklą. Vėliau gyveno Kuršėnuose (Šiaulių r.), mokėsi Garliavos vidurinėje mokykloje (Kauno r.), baigė Pušaloto vidurinę mokyklą. 1955–1961 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1961 m. baigęs institutą, pradėjo dalyvauti dailės parodose. Daugiausiai savo kūrybos parodų yra surengęs Šiauliuose (1967, 1968, 1970, 1971, 1975, 1986, 2013 m.), pomirtinė jo kūrybos paroda čia surengta 2018 m.). Vilniuje jo kūrybos parodos vyko 1968 ir 1975 m.
1964 m . A. V. Trušys tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
Po studijų iki 2004 m. (su pertraukomis) dėstė Šiaulių universitete (iki 1997 m. – Šiaulių pedagoginis institutas, dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), 1965–1974 m. buvo Šiaulių universiteto Piešimo, 1993–2004 m. – Dailės didaktikos katedros vedėjas. Šiame universitete 1995 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Tarp žymiausių jo kūrinių yra 1964 gimusi mozaika „Jovaras“, 1973 m. Šiaulių medicinos mokyklai sukurta freska „Medicinos istorija“, 1974 m. Šiaulių mėsos kombinatui – „Stumbrų medžioklė“). 1978 m. Vilniaus universitetą papuošė A. V. Trušio mozaika „ Iš lietuvių mitologijos“, už kurią jis 1979 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Mozaikos „Peliksas Bugailiškis“ ir „Ignas Prielgauskas“ dailininko dirbtuvėse gimė 1980 metais. Garsi ir A. V. Trušio mozaika „Gyvybės medis“, kuri 1982 m. sukurta Šiaulių apskrities ligoninei. Tai pačiai ligoninei 1982–2010 m. jis sukūrė 5 gydytojų portretus. Iš jo tapybos darbų plačiai žinomas „Ruduo prie Platelių“ ir „Autobiografija“ (1978). Dailininkas kūrė ir pasteles, liejo akvareles, vertingi ir jo sukurti piešiniai.
A.V. Trušio kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus („Motina“ (1966 m.), „Natiurmortas su laikrodžiu“ (1968 m.), „Ruduo prie Platelių“ (1978 m.), „Autobiografija“ (1987 m.) ir kt.) bei daugelis kitų didelių Lietuvos muziejų. Jų yra ir pas kolekcininkus. Pastatų rekonstrukcijų metų kai kurie A. V. Trušio kūriniai buvo sunaikinti.
Dailininkas buvo aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis įkūrė Šiaulių dailės centrą, Lietuvoje pirmasis pradėjo rengti vaikų kūrybos parodas.
Parašė knygas „Už horizonto“ (eilėraščiai) ir „Laikas virto akmeniu: gyvenimo ir kūrybos proskynos“.
1979 m. išleista monografija apie A. V. Trušį.
1979 m. dailininkas apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1986 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas, 2007 m. rugsėjo 7 d. – Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
A. V. Trušys mirė 2018 m. vasario 21d. Vilniuje, palaidotas Ginkūnuose (Šiaulių r.). Dailininkui mirus, 2019 m. jo kūrybos paroda buvo surengta Vilniuje, o 2000, 2001 metais – Kaune.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-vitolis-trusys/.
- Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Algimantas_Vitolis_Tru%C5%A1ys
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Informacija atnaujinta 2007 07 21