Aloyzas Toleikis (1993–2021) – skulptorius, pedagogas, profesorius, visuomenės ir kultūros veikėjas.
Jis gimė 1931 m. balandžio 12 d. Gvalduose (Kvėdarnos vlsč., Šilalės r.). 1949–1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1957–1963 m. – Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Po studijų iš karto (1963 m.) pradėjo dirbti dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute (šiame institute iš viso jis dirbo 39 metus) ir dalyvauti parodose. 1966 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Nuo 1974 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Menų fakulteto Piešimo katedros vedėjas. Čia jam 1984 m. suteiktas profesoriaus vardas. Yra buvęs Šiaulių universiteto senato narys, dešimt metų vadovavo Šiaulių dailininkų sąjungai. Jo iniciatyva Šiauliuose buvo įkurtos kelios dailės galerijos, miesto viešosios erdvės puošėsi meno kūriniais.
A.Toleikis yra vertingų paminklinių skulptūrų – Broniaus Grigo (su Donatu Lukoševičiumi Šiauliuose 1968 m.); portretų (Potencijos Pinkauskaitės (1965 m.), Jono Paulausko (1969 m.), „Susimąsčiusi mergaitė“ (1975 m. ), dekoratyvinių skulptūrų Šiaulių miestui – „Madona“ (1966 m.), „Motinystė“ (1980 m.) „Dubysa“ (1981 m.) „Mergaitė su dūdelėmis“ ( 1985 m.), dekoratyvinės skulptūros „Rytas“ (1987 m., Radviliškis), autorius. Sukūrė antkapinius paminklus J. Krikščiūnui-Jovarui (1973 m.), Aušrai Bilevičiūtei (1977 m.), Violetai Meškauskaitei (1980 m.), nemažai šiauliečių bareljefų, biustų, tarp jų muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko). Tarp žymiausių A. Toleikio kūrinių yra ir „Laiko ritmai“ (2014 m.), „Ikaras“ (1971), „Grojanti mergaitė“ (1978). Jo kūrybinio palikimo nemažą dalį sudaro ir meniniai medaliai, viešosioms erdvėms skirtos abstrakčios skulptūros. Kūriniams būdingos apibendrintos formos, subtili ritminė struktūra, lyriškumas.
A. Toleikis yra dalyvavęs ir užsienio šalyse (Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Maskvoje) vykusiose dailės parodose. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos navcionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Auros“ muziejus, nemažai kitų muziejų. Dalį jo darbų turi ir kolekcininkai.
1969 m. A. Toleikis buvo apdovanotas Lietuvos komjaunimo premija, 1978 jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Paskutiniuosius savo gyvenimo metus skulptorius praleido Birštone.
1972 m. Jonas Sidarvičius išleido knygą „Aloyzas Toleikis“, o 1982 m. tokio pat pavadinimo knygą – Vytenis Rimkus.
Aloyzas Toleikis mirė 2021 m. gruodžio 17 d., palaidotas Gargždų miesto kapinėse.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/aloyzas-toleikis/
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
