Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – grafas, kultūros ir meno mecenatas, Palangos kurorto įkūrėjas.
Etnografinėse Lietuvos žemėse pirmasis įsikūrė Lenkijos kariuomenės pulkininkas Juozapas Tiškevičius (1724–1815). Jis 1811 m. nupirko Biržų dvarą ir ten įkūrė majoratą. Juozapo sūnus Lenkijos kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius (1761–1839) pirmasis susidomėjo Lietuvos pajūriu. Jis 1824 m. liepos 13 d. nusipirko Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais. Grafui Mykolui Tiškevičiui mirus, Palangą valdė Ašmenos apskrities bajorų vadas Juozapas Tiškevičius (1805–1844). Jauniausias jo sūnus Juozapas Tiškevičius (1835–1891) iš tėvo paveldėjo Palangos dvarą. Iš pradžių šeimos rezidenciją jis įsirengė Lentvaryje, o 1875 m. ją perkėlė į Kretingą.
Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garo malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – plytinę ir uostą, iš kurio grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos atsiveždavo poilsiautojus ir reikalingas prekes. 1882 m. jo ir Rietavo bei Plungės dvarų šeimininkų Oginskių iniciatyva nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, kuri sujungė Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. Palangoje, kairiajame Rąžės upės krante, grafas pradėjo kurti kurortą, kuriame jau XIX a. veikė kurhauzas, šiltosios maudyklės. Mirė grafas 1891 m. gegužės 27 d., palaidotas Kretingoje.
J. Tiškevičiui mirus, Palanga atiteko jo jauniausiam sūnui Feliksui Tiškevičiui (1870–1932). Jis rūpinosi tolesne Palangos kurorto plėtra, 1897 m. nuošaliau nuo kurorto, netoli Birutės kalno, pastatė naujus dvaro rūmus (dabar Palangos gintaro muziejus) ir apie juos įkūrė parką.
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos įgyvendinamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“