Tiškevičius Antanas Domininkas

Žemaičių vyskupas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras,  didikas, Leliva herbo grafas, Baltojo erelio ordinu apdovanotas  Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės veikėjas  Antanas Domininkas Tiškevičius (lenk. Antoni Dominik Tyszkiewicz) gimė 1692 m. Kalenikuose (Lahoiske, Baltarusija), mirė 1762 m. sausio 31 d. Alsėdžiuose (dabartiniame Plungės rajone), palaidotas Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Vyskupų kriptoje.

Jis buvo kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Lagoisko ir Berdyčevo šakos. Tėvas –  Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Lahoiskis, motina – Sofija Venclavska. Žymūs ATR veikėjai buvo ir jo broliai – Kazimieras Tiškevičius Lahoiskis, Teodoras Tiškevičius Lahoiskis bei Mykolas Jonas Tiškevičius Lahoiskis.

A. D. Tiškevičius mokėsi Vilniaus akademijoje, čia jam 1713 m. buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. Teologiją studijavo dvejus metus. 1715 m. pašventintas kunigu. 1736–1740 m. ėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanclerio pareigas – jam buvo pavesta kuruoti dvasinius reikalus. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Menito vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, o 1740 m. rugsėjo 16 d. – Žemaičių vyskupijos vyskupu. Šias pareigas jis ėjo 1740–1761 metais.

Žemaičiuose garsėjo ganytojiška veikla, lankė parapijas, pamatęs, kad daugelis kunigų menkai išsilavinę, rūpinosi jų švietimu, suorganizavo 3 mėnesių  trukmės kursus Varniuose. Jis nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 dienų rekolekcijas, perkėlė Žemaičių kunigų seminariją iš Kražių į Varnius ir pavedė vienuoliams pijorams rūpintis šia seminarija, pasirūpino, kad butų pastatyti nauji mediniai Varnių kunigų seminarijai skirti namai..

A. D. Tiškevičius Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką, suaktyvino šiuos atlaidus. Jo nurodymu visi kanauninkai  ir prelatai turėjo dėvėti puošnius raudonus rūbus, ant krūtinės nešioti kryžius.

Jis pasirūpino, kad 1752 m. birželio 4–6 d. Varniuose vykusio diecezinio sinodo nutarimai būtų  išspausdinti atskiru leidiniu „Medininkų arba Žemaičių vyskupijos sinodas“ (Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae) Vilniuje.

Parašė knygą „Karališkasis kelias į dangų arba Lenkijos karalaičio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio šv. Kazimiero gyvenimas, aprašytas 1752 metai“ (Królewska droga do nieba, albo życie S. Kazimierza królewicza Polskiego y W. X. L., opisane roku 1752).

Vyskupas garsėjo ir kaip bažnyčių statytojas – iš viso jis inicijavo 9 naujų bažnyčių statybą, tarp jų ir Žemaičių Kalvarijos (bažnyčia iškilo 1750 m.). Įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios.

A.D. Tiškevičiaus nurodymu vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikai buvo parvežti iš Prūsijos ir palaidoti Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje.

1744 m. A.D. Tiškevičiaus apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

 

Parengė Danutė Mukienė

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“

 

 

Smush Image Compression and Optimization Skip to content