Jurgis Talmantas – lietuvių kalbininkas, vertėjas, pedagogas. Jis gimė 1894 m. spalio 30 d. Stančaičiuose (Klaipėdos r.). Mirė 1955 m. rugpjūčio 18 d. Kaune. 1929 m. baigęs Lietuvos universitetą, mokytojavo. 1933–1936 m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1935 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių kalbos draugiją. Dirbo Kauno jaunimo teatre, įvairiose leidyklose: 1948–1949 m. buvo Enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidyklos, nuo 1949 m. – Politinės ir mokslinės literatūros
leidyklos redaktorius. Parengė „Visuotinės literatūros chrestomatijos“ d. 1 (1930) ir d. 4 (su E. Viskanta, 1931), parašė lietuvių kalbos vadovėlių pradinėms mokykloms (1932–1937), kartu su Alfonsu Kalniumi ir Zigmu Kuzmickiu – „Lietuvių kalbos rašybos vadovėlį“ (1938). Parengė „Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno“ d. 1 (su A. Scholzu ir K. Fulstu, 1943), „Lenkų-lietuvių kalbų žodyną“ (1955). Tarpukario metais daug rašė kalbos kultūros, lietuvių kalbos mokymo klausimais. Į lietuvių kalbą vertė grožinę literatūrą – G. Hauptmano, A. Čechovo, V. Šekspyro, B. Kelermano, Ž. Verno, I. Krylovo, D. Furmanovo kūrybą.
Tekstas parengtas pagal Viktoro Beržinio informaciją
IŠSAMIAU
Jurgis Talmantas gimė 1894 m. spalio 18 d. Kretingos apskrities Endrijavo valsčiaus Stončaičių kaime. Pedagogas, vadovėlių autorius, vertėjas.
Tėvai buvo stambūs ūkininkai. Jurgis šeimoje augo vienas. Mokėsi privačiai ir Palangos progimnazijoje, 1919 m. baigė Telšių gimnaziją. Jo žmona – buvusi Jurgio mokinė kelmiškė Felicija Mockutė.
1927 m. Švietimo ministerijos komisijoje išlaikė egzaminus gimnazijos mokytojo teisėms. Dirbo Kražių, Kelmės progimnazijose – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo Vilniaus lietuvių gimnazijoje, S. Daukanto mokytojų seminarijoje, Kauno Jėzuitų, Kauno III ir vokiečių gimnazijose, žurnalistų ir daugelyje kitų kursų. Kauno teatralams (Dra-
mos studijoje ir kitur) dėste lietuvių kalbos tartį ir kirčiavimą. Buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos steigėjų, terminologijos ir rašybos reformos komisijų narys, Pavardžių lietuvinimo komisijos sekretorius, moksleivių žurnalo „Ateitis” ir „Gimtoji kalba” redakcijų narys. 1945-1948 metais dirbo Kauno jaunimo teatro literatūrines dalies vedėju, 1948-1955 metais – Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidyklos redaktoriumi.
Aktyviai bendradarbiavo spaudoje: „Viltyje”, „Ateityje”, „Švietimo darbe”, „Lietuvos mokykloje”, „Draugijoje”, „Ryte”, „Laisvėje”, „Gimtojoje kalboje” ir kt. to meto leidiniuose.
Parengė „Tautos kelius” – kirčiuotus skaitymus pirmai klasei 1932.
Paskutinis J. Talmanto darbas – „Lenkų-lietuvių kalbų žodynas” 1955 metais. Mirė 1955 m. rugpjūčio 18 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Svarbiausi vertimai
Nepriklausomoje Lietuvoje Jurgis Talmantas buvo pripažintas kaip vienas geriausių knygų vertejų. Iš viso jis yra išvertęs apie 50 mokslo populiarizacijos, beletristikos ir kitokių knygų. J. Talmantas išvertė: G. Hauptmanno „Vebrinos” 1923, „Prieš saulėtekį” 1929; A. Čechovo „Vyšnių sodas” 1923; J. Kraševskio „Vitolio rauda” (sutrumpinta) 1925; P. Benua „Atlantidos karalaitės meilė” 1928; M. Meterlinko „Marija Magdalena” 1928; J. Pfitznerio „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas” 1930; „Šv. Kūdikelio Jėzaus Teresės sielos istorija” 1931; S. Minclovo „Daina apie sakalą” 1932; N. Gogolio „Revizorius” 1934; J. Mlynaržyko „Religiniai pasikalbėjimai su vaikais” 1933; Carbonelio „Šv. Kūdikelio Jėzaus Teresė” 1934; J. B. Aubry „Mergaitės pašaukimas” 1935; A. Kranne „Didžioji nusidėjėlė” 1936; Dž. Verno „20.000 mylių jūros gelmėmis” 1936; J. Krylovo „Pasakėčios” 1936; V. Uminskio „Į kitą planetą” 1936; M. Czerno „Judo klastos” 1937; V. Šekspyro „Karalius Lyras” 1937, „Venecijos pirklys”; Č. Oračevskio „Mokymosi metodika” 1938; F. Hervigo „Šventas Sebastijonas iš Veddingo” 1938; K. Brentano „Karti musų Viešpaties Kristaus kančia” 1938; S. Kossako „Balduinas IV, raupsuotasis karalius” 1939; B. Kellermanno „Ingeborga, Kormčij Taikos dvasia”; V. Solovjovo „Šventosios istorijos filosofija”.
Kartu su kitais autoriai versti ir spaudai parengti leidiniai:
- Su J. Raliu, P. Žadeikiu ir S. Čiurlioniene vertė Homero „Iljadą” 1930;
- Su D. Micheliu – Dantės „Pragaro” pirmąją giesmę 1938 bei Simano Daukanto „Būdą” 1935.
- Su A. Scholzu – „Deutsch-litauisches Taschenworterbuch” 1929;
- Su K. Fulstu ir A. Scholzu – „Lietuviškai vokišką żodyną” I d. A-N 1943;
- Su A. Kalniumi ir Z. Kuzmickiu – „Lietuvių kalbos rašybos vadovelį” su kirčiuotu źodynu 1938;
- Su A. Buivydaičiu – „Prancūzų kalbos vadovėlį” 1928;
- Su J. Gedminaičiu – „Rusu kalbos vadovelį” 1933;
- Su I. Malinausku – „ Lietuvių kalbos gramatiką pratimais” II-VII sky-
riams 1931-1934 (kai kurios šios knygos dalys buvo pakartotinai išleistos po 5-6, o pirmoji dalis – net 14 kartų) ir „Mūsų gintarus” – skaitinių knygas V-VI skyriams 1936-1937.
Parengė Onutė Auškelaitė, Danutė Mukienė