Stanislovas Stonkus (1931–2012) – mokslininkas, krepšininkas, pedagogas, sporto žurnalistas, habil. m. dr. (socialiniai mokslai), profesorius, visuomenės veikėjas, tarptautinės kategorijos teisėjas, Lietuvos olimpinės akademijos akademikas, daugiau negu 10 knygų autorius ir bendraautoris. Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys buvo krepšinio istorija, olimpinio sporto istorija, olimpizmas, sporto ugdomasis poveikis, kūno kultūros ir sporto terminologija, krepšininkų ir komandų rengimo didaktinė technologija.
S. Stonkus gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose, mirė 2012 m. vasario 19 d. Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse.
Mokėsi Lietuvos kūno kultūros institute, kurį baigęs 1954 m. tame pačiame institute įsidarbino. Iš pradžių jis ėjo dėstytojo pareigas. Dirbdamas šiame institute palaipsniui įsijungė į mokslinę veiklą. Studijuodamas 1950 m. pradėjo žaisti Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandoje. 1952 m. dalyvaudamas Helsinkyje vykusiose Vasaros olimpinėse žaidynėse jis kartu su kitais komandos nariais buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1955 m. Pasaulio jaunimo žaidynėse S. Stonkus tapo čempionu, tais pačiais metais iš Budapešte vykusio Europos krepšinio čempionato parsivežė bronzos medalį, o iš 1956 m. Melburno vasaros olimpinių žaidynių – sidabro, 1957 m. Sofijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate tapo čempionu.
1956 m. S. Stonkui buvo suteiktas tuometinės Sovietų sąjungos nusipelniusio sporto meistro vardas.
1958–2009 m. jis dirbo dėstytoju Lietuvos kūno kultūros akademijoje (iki 1999 m. – Lietuvos kūno kultūros institutas). 1961–1978 šiame institute jis ėjo Žaidimų, 1992–2003 m. Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros vedėjo pareigas. 1962 m. jis tapo tarptautinės kategorijos teisėju, tais pačiais metais jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas, o 1968 m. Lietuvos kūno kultūros institute – pedagoginis docento vardas. 1974 m. Tartu universitete S. Stonkus apgynė disertaciją, gavo pedagogikos mokslų kandidato laipsnį. 1976 m. Lietuvos kūno kultūros institute jam suteiktas profesoriaus vardas. 1978 m. S. Stonkus buvo Lietuvos kūno kultūros instituto prorektorius, 1978–1990 m. – rektorius. Dirbant šiame institute jam 1987 m. suteiktas habil. dr. laipsnis, o 1989 m. – profesoriaus vardas. 1992–1995 m. S. Stonkus ėjo Lietuvos kūno kultūros instituto Senato pirmininko pareigas.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. jis buvo Lietuvos krepšinio federacijos pirmininkas, 1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas, 1992–1996 m. – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas. Jis žinomas ir kaip vienas iš LTOK Fair Play komisijos įkūrėjų. 2005 m. jis tapo Lietuvos olimpinės akademijos akademiku, 2009 m. jam suteiktas Lietuvos krepšinio federacijos garbės nario vardas.
1995 m. S. Stonkus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordino Karininko kryžiumi.
1998–2010 m. S. Stonkus redagavo žurnalą „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“. Jis yra 2010–2013 m. išleistų dviejų „Lietuvos sporto enciklopedijos“ tomų vyriausiasis redaktorius. S. Stonkus bendradarbiavo su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ kolektyvu, yra parengęs bemažai tekstų šiai enciklopedijai.
Jis parašė monografijas „Krepšinis: 100 žingsnių per pasaulį“ (2 tomai 1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), vadovėlius „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai: teorija ir didaktika“ (kartu su kitais autoriai, 1994, 1998, 2002), „Krepšinis: istorija, teorija, didaktika“ (2003), knygas „Treniruokimės savarankiškai“ (1967, lietuvių, rusų, serbų kalbomis), „Lietuvos krepšinis“ (kartu su kitais autoriais, 1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976, 1982, 1997, 1982 Talinas, estų kalba, 1984 Maskva, rusų kalba), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį“ (kartu su A. Bertašiumi, 2009), „Jie dovanojo Lietuvai krepšinį“ (kartu su Mindaugu Balčiūnu, 2011). S. Stonkus yra parengęs spaudai ir „Sporto terminų žodyną“ (1996, 2002).
Naudota literatūra:
Alfredas Pliadis, „Stanislovas Stonkus“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/stanislovas-stonkus/ (žr. 2022-02-04).
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
