Štikelis Stasys 

Stasys Štikelis (1930–1999) – žurnalistas, ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas, radijo istorijos tyrinėtojas, knygų autorius.

Jis gimė 1930 m. sau­sio 4 d. tuometinio Varnių valsčiaus Milvydiškių kaime. Jaunystėje svajojo tapti mokytoju, tad, baigęs vidurinę, įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą ir 1954 m. jį baigė. Pradėjęs studijuoti šiame institute Stasys įsidarbino Klaipėdos srities laikraštyje „Tarybinė Klaipė­da“ ir 1951–1953 m. buvo šio dienraščio korespondentas. Vėliau, kai laikraštis tapo miesto leidiniu, redakcijoje jam buvo patikėtos skyriaus vedėjo pareigos. 1958 m. tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu. Stasys turėjo trejų metų darbo naujienų agentūroje ELTA patirtį.

1966 m. jis tapo Lietuvos radijo ir televizijos kūrybinio kolektyvo nariu. Iš pradžių čia jam buvo patikėtos redaktoriaus pareigos, vėliau Stasys dirbo televizijos progra­mų direktoriumi, kelių redakcijų vyresniuoju ir vyriausiuoju redaktoriumi, daug metų vadovavo Laiš­kų ir sociologinių tyrimų redakcijai. 1993-ųjų pavasarį, įkūrus Lietuvos radijo televizijos Fondų skyrių, tapo jo vedėju. Rengdavo laidas vi­suomenės gyvenimo, kultūros istori­jos ir kitomis temomis.

S. Štikelis jau sulaukęs garbaus amžiaus, kai sumanė įgyti daugiau žinių vadybos srityje, tad įstojo į Vilniaus universitetą ir 1992 m. čia įsigijo Specialistų tobulinimo fakulteto me­nedžerių prodiuserių specialybę.

Dirbdamas Lietu­vos radijuje ir televizijoje nuolat domėjosi Lietuvos radijo ir televizijos istorija,   rinkti apie ją medžiagą, rengdavo šia tema straipsnius ir juos publikuodavo įvairiuose leidiniuose. Aktyviai bendradarbiavo tuo metu leistame savaitraštyje „Kalba Vilnius“.

1982 m. išspausdinta S. Štikelio parašyta knygelė (medžiaga lektoriui) „Televizija ir radi­jas: vakar, šiandien ir rytoj“, 1983 m. – žinynas „Radijas ir televizija“, 1991 m. – knyga „Užgrobti, bet nenutildyti“. Stasys yra ir 1997 m. išleistos knygos „Lietuvos televizijai 40“ vienas iš sudarytojų ir autorių.

S. Štikeliui mirus, rankraščiuose liko nemažai neužbaigtų spaudai parengti tekstų, tarp jų ir apie Kauno radiofoną. Stasio rašytiniu palikimu ir sklaida toliau rūpinosi jo žmona Jūra. Ji sudarė, parengė spaudai ir 2001 m. išleido S. Štikelio parašytą Lietuvos radijo 1919–1940 m. istoriją – monografiją „Eterio šviesa“ (ši knyga 2001 m. buvo apdovanota Vinco Kudirkos premija), bei knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (ji skaitytojus pasiekė 2004 m.).

Monografijoje „Eterio šviesa“ daug dėmesio skirta iki to laiko mažai tyrinėtam Lietuvos radijo atsiradimui, jo raidai ir plėtotei. Knygoje pateikta daug žinių pirmąsias radijo stotis, Radiofono studijų atsiradimą, kūrybinių ir techninių kolektyvų susiformavimu ir kt. Autorius pateikia žinių ir apie šių kultūros institucijų įstatymus, žmonėms sudarytas darbo sąlygas, programų sudarymo principus, radijo įtaką visuomenės švietimui.

Išsami S. Štikelio biografija pateikta 2007 m. jo žmonos Jūros Marijos ir Elenos Radavičienės sklaidai parengtame tekste „Stasys Štikelis (1930–1999): gyvenimas ir darbai“.

Kolegos, Vilniaus žemaičiai, artimieji S. Štikelį prisimena kaip plačios eru­dicijos, savo profesijai atsida­vusį, draugišką, nuoširdų ir kartu labai kuklų žmogų.

Stasys Štikelis mirė 1999 m. lapkričio 21 dieną. Jis, kaip ir jo žmona Jūra Marija Baužytė-Štikelienė, yra palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse.

 

Parengė Danutė Mukienė 

 

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“


Smush Image Compression and Optimization