Stanevičius Simonas Tadas

Simonas Tadas Stanevičus gimė 1799-10-26 Kanopėnuose (Raseinių r.), mirė 1848-03- 10 Stemplėse (Šilutės r.) . Poetas, tautosakininkas, kultūros veikėjas. Kilęs iš smulkiųjų bajorų. 1821 m. baigė Kražių gimnaziją, 1826 – Vilniaus universitetą. Gyveno Vilniuje. Vertėsi privačiomis pamokomis, rengė lituanistinius leidinius. 1834-1836 metais gyveno Raseiniuose pas Jurgį Pliaterį, vėliau – pas Kazimierą Pliaterį Stemplėse. Palaidotas Švėkšnoje. Parašė odę „Šlovė Žemaičių“ ir šešias pasakėčias (išspausdintos leidinyje „Šešios pasakos Simono Stanevičios, žemaičio, ir antros šešios Krizo Donelaičio, lietuvninko prūso“ (1829).

S. Stanevičius surinko apie 150 lietuvių liaudies dainų, iš jų 30 vertingiausių paskelbė rinkinyje „Dainos Žemaičių“ (1829), išleido tų dainų melodijų rinkinį „Pažymės žemaitiškos gaidos“ (1833). 1823 m. dviem knygelėmis išleido fragmentą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“ ir jos prakalbą. 1829 m. išleido (pavadinimu „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos, arba žemaitiškos“) anoniminę gramatiką „Lietuvos kalbų visetas“ (1737), jos pratarmėje apžvelgė lietuvių raštiją. Išvertė ir išleido praktinio pobūdžio T. Brandenburgo knygą „Apie darymą valgio ir kerpių islandų“, Š. F. Lomono vadovėlį „Istorija šventa“ (abi knygos 1823); pastarosios pabaigoje pridėjo lietuvių lenkų kalbų žodynėlį. Veikale „Lietuvių mitologijos aiškinimas“ (parašyta apie 1838 metus, lenk.; lietuvių išsp. 1967), remdamasis daugiausia kalbos faktais, kritiškai vertino ankstesnių istorikų lietuvių mitologijos aiškinimus.

Nuotraukoje – Simonas Tadas Stanevičius. Dailininkas nežinomas

Smush Image Compression and Optimization