Ezechielis Stanevičius – Lyduvėnų dvaro valdytojas, Raseinių apskrities bajorų maršalka (1826–1829), 1830–1831 m. sukilimo Žemaičių krašto centrinės vyriausybės pirmininkas, Raseinių apskrityje – vadas. Jis gimė 1798 m. balandžio 10 d. Bazilionuose. Studijavo Vilniaus universitete. Buvo Lyduvėnų dvaro valdytojas, baudžiavos panaikinimo šalininkas. 1820–1826 m. ėjo Raseinių apskrities pilies teismo, žemės teismo pirmininko pareigas. 1826–1829 buvo Raseinių apskrities bajorų vadovas. Aktyvus 1830–1831 m. dalyvis. Sukilimo reikalais (tikrino bajorų karinį pasirengimą) važinėjo iki Palangos ir Liepojos, telkė sukilėlius Žemaitijoje. 1831 m. pradžioje vadovavo Raseinių apskrities sukilėlių komitetui, vėliau – jų kariniam daliniui, o sukilimo metu Tytuvėnuose įkurus Visos Žemaitijos centrinę vyriausybę, E. Stanevičius 1831 m. birželio 21 d. buvo išrinktas Žemaitijos centrinės vyriausybės pirmininku. Su rusų kariuomene daugiausiai kovėsi Raseinių apskrityje. Užėmus Raseinių miestą, sukilėliai buvo sudarė laikinąją valdžią, kuriai vadovavo E. Stanevičius.A. Gelgaudo kariuomenei perėjus į Prūsiją (1831 m. vasarą) E. Stanevičiaus dalinys iki 1831 m.lapkričio mėnesio dar veikė Žemaitijoje, vėliau taip pat pasitraukė į Prūsiją. Po sukilimo Lyduvėnų dvaras bei Padubysio palivarkas buvo rusų valdininkų nusavinti.
Paryžiuje, karinėje Avinjono stovykloje, aktyviai dalyvavo emigrantų organizacijų veikloje, priklausė radikalioms emigrantų grupuotėms, Lietuvos ir rusų žemių draugijai, palaikė Joakimo Lelevelio vadovaujamus demokratijos šalininkus. Jis lydėjo Vladimirą Gadoną paskutinėje kelionėje Nansi, per laidotuves prie jo kapo pasakė prakalbą, rėmė paminko pastatymą. Vėliau buvo išvykęs į Angliją. Mirė 1855 m. Paryžiuje (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad mirė Briuselyje (Belgija).
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją