Vladas Pūnis – gydytojas, Mažeikių kraštotyros organizacijos „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė“ įkūrėjas.
Tėvas pagal išsilavinimą buvo felčeris. Medicina domėjosi ir Vladas.
Vl. Pūnis į kraštotyrą aktyviai įsijungė dar 1910 m. Įkurti kraštotyrinę draugiją Vl. Pūnis pirmą kartą pabandė dar besimokydamas šeštoje gimnazijos klasėje. 1925 m. lapkričio 12 d. jis išsiuntė prašymą į Kauno archeologijos komisiją, kad būtų gautas leidimas įkurti Senovės mėgėjų kuopelę. Po ilgų susirašinėjimų 1926 m. balandžio 14 d. jis iš Mažeikių apskrities viršininko gavo sutikimą, kad tokia organizacija būtų įkurta.
Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė (SPMK) buvo įregistruota ir pradėjo savo veiklą 1926 m. gegužės 3 d. Kuopelės steigėjai buvo ūkininkai Jonas ir Feliksas Petroškos, Viktoras ir Borisas Budriai bei Vladas Pūnis. Tais pačiais m. į kuopelės veiklą įsijungė geležinkelio darbininkas Ignas Sutkus, Antanas Kenstavičius, Alfonsas Dargis, Jonas Šaulys, Jonas Lipskis. Šie žmonės ir buvo veikliausi kuopelės nariai 1926–1928 metais. Jie tais metais tyrinėjo senovės kultūros paminklus, rūpinosi jų apsauga, fragmentiškai kasinėjo senkapius, esančius Kalnėnų, Zastaučių kaimuose. Kuopelė rūpinosi ir archeologinio paveldo apsauga. Jos nariai buvo pasiskirstę, kas kuriuos žymesnius apskrities senovės paminklus prižiūrės. Vienas iš svarbiausių kuopelės narių darbų buvo muziejinę vertę turinčių senienų rinkimas. Dar 1925 m. Vladas Pūnis buvo įkūręs muziejėlį tėvo pastatytame name Kalnėnų kaime (3 km. už Mažeikių). Senienos buvo išdėstytos ant stalų, palangių, prie jų buvo padaryti paaiškinamieji užrašai, metrikos.
Vienas iš pagrindinių kuopelės tikslų buvo įkurti Mažeikiuose muziejų. Važinėjant po apskritį, tam buvo organizuojamos pinigų rinkliavos. Dalis surinktų lėšų buvo panaudota išleidžiant SPMK šapirografuotą leidinį „Praeitis“ (pilnas pavadinimas Mažeikių Apskrities Senovės Pažinimo Mėgėjų Kuopos Pirmininko leidinys „Praeitis“. Iš viso išėjo du šio leidinio numeriai 1927 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Jo tiražas buvo 200 egz.
SPMK aktyviausias veiklos laikotarpis 1926–1928 metai.
1928 m. Vladas Pūnis išvyko mokytis į Kauną studijuoti mediciną. Tada kuopelei ėmė vadovauti S. Ličkūnas. Tais pačiais metais iš SPMK senovės daiktų rinkinio ir S. Ličkūno asmeninės kolekcijos S. Ličkūno name buvo įrengtas muziejus. Tuo kuopelės veikla lyg ir užsibaigė. Dalis SPMK jaunesnių narių tais metais, taip pat kaip ir Vl. Pūnis, išvyko mokytis, kiti dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių nebeturėjo galimybės aktyviau joje dalyvauti. Ir pats S. Ličkūnas neparodė didelio suinteresuotumo, kad ši kuopelė ir toliau aktyviai veiktų, nes daugiausia energijos skyrė muziejininkystei.
1930 m. išleistas SPMK ir muziejaus neperiodinio leidinio „Senovė“ trečias numeris (numeracija pratęsta nuo šapirografuoto SPMK leidinio „Praeitis“). „Senovės“ redaktorius ir daugelio čia paskelbtų straipsnių autorius buvo S. Ličkūnas. Vedamąjį parašė Vl. Pūnis, apipavidalino A. Dargis.
Oficialiai SPMK egzistavo iki 1931 m. rugpjūčio 30 d. Po to ji prisijungė prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka“.
V. Pūnis 1936 m. baigė medicinos studijas ir pradėjo dirbti gydytoju Kaune, o 1940 m. – Mažeikiuose. Mokėjo daug užsienio kalbų. Užaugino du sūnus.
Parengė Danutė Mukienė, Vytautas Ramanauskas
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“