Pronskus Juozas

Juozas Pronskus, slapyvardis Aklasmatė (1893–1984) – žurnalistas, rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, vienas pirmųjų lietuvių feljetono pradininkų, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis.

Jis gimė 1893 m. kovo 20 d. Mažeikių apskrities Ylakių valsčiaus Rumšaičių kaime. Iš pradžių lankė Barstyčių pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Žemaičių Kalvarijoje. Čia jį kunigystei rengė, globojo vietos bažnyčios klebonas Jonas Petrauskas, tikėdamasis, kad jaunuolis taps kunigu. Tačiau J. Pronskų traukė naujovės, jis buvo socialdemokratinių pažiūrų, domėjosi Jono Šliūpo darbais. Klebonas J. Petrauskas, sužinojęs, kad jis skaito J. Šliūpo raštus, atsisakė jį toliau globoti.

1912 m. J. Pronskus pradėjo bendradarbiauti spaudoje. 1913 m. jis nutarė tapti vaistininku ir pradėjo mokytis farmacijos Vilniuje, o vėliau ir Sankt Peterburge. Baigęs vaistinės mokinio kursą, dirbo Peterburgo vaistinėse o grįžęs į Lietuvą – tapo vaistininku Plungėje. 1920 m. jis  išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminą, tačiau tuo jo vaistininko karjera ir baigėsi.

Tuo laikotarpiu jis jau gana aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Jo kūrinėliais – vaizdeliais, feljetonais – susidomėjęs rašytojas Juozas Tumas-Vaižganto jį pakvietė dirbti į  „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. J. Pronskus dirbo Kauno spaudos biure,  leidinių „Lietuva“, „Trimitas“, „Lietuvos žinios“ redakcijose.

Lietuvai atkūrus valstybingumą, aktyviai dalyvavo politikoje: 1920 m. IV Telšių rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1920–1922 m. buvo šio Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijos, kuri įėjo į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką, narys.

192–1926 m. išspausdinti 3 jo feljetonų ir humoreskų rinkiniai: 1922 m. – „Prošepano priepuoliai“, 1922 m. – „Magaryčios“ (1922), 1926 m. –  „Plukiava“.

Na o 1922 m. išleistos ir jo išverstos dvi R. Tagorės dramos – „Auka“ ir „Paštas“.

Lietuvoje J. Pronskus išleido ir kelionių po Kuršių neriją įspūdžius –  knygą „Lietuvos sachara“ (1923 ²1937).

J. Pronskus – vienas iš 1922 m. pradėjusios veikti Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos  steigėjų.

1922 m. gruodžio 8 d. jis tapo Klaipėdoje veikusio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, buvo Mažosios Lietuvos vadavimo sąjungos dalyvis. 

1922 m. redagavo Klaipėdoje leistą „Prūsų lietuvių balsą“, 1924 m. –„Klaipėdos žinias“.

1925 m. persikėlė gyventi į Kauną. Čia jis 1925–1927 m. buvo laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorius, bendradarbiavo žurnale „Policija“.

1927–1932 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia jis  tęsė savo žurnalistinę veiklą: 1927 m. Bostone redagavo savaitraštį „Sandara“, nuo 1928 m. dirbo Čikagoje leisto laikraščio „Naujienos“ redakcijoje, 1930 m. išleido savo kūrybos knygą „Arionų prisikėlimas“. Gyvendamas JAV jis lankė Šiaurės vakarų universiteto Medilo žurnalistikos mokyklą.

Į Lietuvą grįžo 1932 m.  Įsikūrė Kaune ir redagavo čia leistą laikraštį „Lietuvos žinios“, nuo 1933 m. Klaipėdoje – Lietuvos keleivį,  1936–1939 m. taip pat uostamiestyje leistą laikraštį „Vakarai“, o 1939–1944 m. buvo „ELTOS“ redaktorius ir vertėjas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten taip pat vertėsi žurnalisto darbo praktika. 1948 m. įsikūrė Kanadoje, gyvendamas ten 1948–1957 m. bendradarbiavo leidiniuose „Naujienos“, „Nepriklausomoje Lietuva“.

1957 m. persikėlė į JAV, dirbo „Naujienų“ redakcijoje. Gyvendamas emigracijoje 1957 m. išleido kelionių įspūdžius po Kanadą – „Šiaurė šaukia“.

J. Pronckus mirė 1984 m. gegužės 21 d. Vinipege (Kanada).

 

Naudota literatūra:

1. „Juozas Pronskus“, Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-pronskus/  .

 

Parengė Danutė Mukienė

 

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“