Petras Šniukšta – teisininkas, vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės ir politikos veikėjų, atsargos teismo generolas leitenantas. Gimė 1877 m. lapkričio 12 d. Zopielskių kaime (Šiluvos sen., Raseinių r.). Mirė 1952 m. lapkričio 22 d. Lietuvoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Mintaujoje, Taline. Teisinį išsilavinimą įgijo Maskvoje. Metus laiko (1903–1904 m.) pabuvęs Rusijos kariuomenėje, užsitarnavo karininko laipsnį. Vėliau dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju Panevėžyje, dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje, teisėjavo Mintaujoje. 1908 m. gydėsi Šveicarijos kurortuose. Pirmojo pasaulinio karo m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto pirmininkas Mintaujoje ir Oriole. Nuo 1918 m. – Lietuvos taikos teisėjas, vėliau – armijos teismo pirmininkas. Jam buvo suteiktas atsargos teismo generolas leitenanto laipsnis. 1934–1935 m. XVI ir XVI Juozo Tūbelio vadovaujamose Vyriausybėse buvo krašto apsaugos ministras, prisidėjo prie karinių
įstatymų rengimo, teisinių aktų sudarymo. 1935–1936 m. buvo Valstybės Tarybos narys. Vėliau dirbo advokatu. 1940 m. birželio mėnesį sovietų
valdžia jį suėmė ir metus kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, XI forte. Paleistas apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje.
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
