Paulauskas Eugenijus

Eugenijus Paulauskas (1927–2018) – vienas žymiausių Lietuvos XX a. pab.–XXI a. pr.  smuikininkų virtuozų, pedagogas, profesorius, nusipelnęs Lietuvos meno veikėjas (1964), liaudies artistas (1974).

E. Paulauskas gimė 1927 m. rugsėjo 6 d. Šiauliuose. Čia jis baigė ir vidurinę mokyklą. Smuiku susidomėjo ir pradėjo groti būdamas vaikas. 1933–1939 m. griežti smuiku mokėsi privačiai – pas S. Jurkevičių, o 1939–1944 m. – Šiaulių muzikos mokykloje (čia jo muzikos mokytojai buvo P. Matiukas, V. Jauniškis, J. Jagėla). 1933–1944 m. griežė smuiku Šiaulių styginių kvartetuose. Šiaulių muzikos mokykloje jis subūrė styginių kvartetą. 1939–1945 m. Šiaulių simfoniniame orkestre dirbo koncertmeisteriu,  1942–1944 m. papildomai dar dirbo Šiaulių Naujajame muzikiniame teatre. 1944–1946 m. muzikos žinias gilino Kauno konservatorijoje, kur jo pagrindiniai dėstytojai buvo L. Hajósa, K. Matiukas, L. Seidelis.  Studijuodamas Kauno konservatorijoje 1944–1945 m. Šiaulių muzikos mokykloje vaikus mokė groti smuiku, 1944–1945 m. grojo Kauno muzikinio teatro orkestre, o 1945–1946 m. – II smuiku Kauno kvartete.

1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją (mokėsi Jakovo Targonskio klasėje; J. Targonskis yra  Lietuvos kvarteto įkūrėjas, jis 1947 m. primarijaus pareigas perdavė Eugenijui Paulauskui). 1947–1978 m. ir 1981–1996 m. E. Paulauskas Lietuvos kvartete griežė pirmu smuiku, čia jis grojo kartu su  Kornelija Kalinauskaite, Jurgiu Fledžinsku, Michailu Šenderovu. Šis kvartetas tuo laikotarpiu buvo garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – 1959 m. Budapešto, 1964  m. Liežo tarptautiniuose konkursuose kvartetas laimėjo antrąją vietą.

1949–1951 m. E. Paulauskas dėstė Vilniaus Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, 1951–1983 m. – Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1968–1996 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 1975 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

E. Paulauskas 1992–1998 m. ėjo Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Styginių instrumentų katedros vedėjo pareigas, 1994–1998 m. buvo studentų kamerinio orkestro dirigentas. 1977 m. dėstė meistriškumo kursuose Glazge, 1999 m. – Rotterdame.

Iš viso E. Paulauskas yra grojęs apie tūkstantį kartų Lietuvoje ir užsienio šalyse vykusiuose koncertuose, yra surengęs nemažai rečitalių. Kaip solistas ir su kvartetu koncertuodavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Italijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Kuboje ir kt. Dažniausiai  grodavo L. van Beethoveno, J. Brahmso, C. Francko, G. F. Händelio, W. A. Mozarto, G. Tartini, C. A. Debussy, S. Prokofjevo, J. S. Bacho, A. Vivaldi, H. Wieniawskio, B. Dvariono J. Gruodžio kūrinius, pirmasis atliko kai kuriuos Jurgio Gaižausko, Juliaus Juzeliūno, Vytauto Laurušo ir daugelio kitų kompozitorių kūrinius.

E. Paulauskas daug prisidėjo kuriant Čiurlionio kvartetą, buvo vienas iš Vilniaus kamerinės muzikos festivalio idėjos autorių.

Tarp žymiausių E. Paulausko mokinių yra Saulius Sondeckis, Raimondas Butvila, Algirdas Dekšnys, Drąsutis Kazimieras Kanišauskas, Rimantas Šiugždinis, Stanislovas Čepinskis, Michailas Fromanas, Jelizaveta Gordonaitė, Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Donatas Katkus, Petras Kunca.
1965 m. E. Paulauskas kartu su Lietuvos kvartetu buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1997 m. jam įteiktas Gedimino ordino Komandoro kryžius, 2008 m. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Borisas Asafjevas yra pasakęs: „Didžiausias pagyrimas smuikininkui yra pasakyti, kad jo rankose smuikas dainuoja. Tokio artisto norisi ne tik klausytis, bet ir suprasti, kokias mintis jis reiškia“. Toks smuokininkas buvo E. Paulauskas.

Jis mirė 2018 m. spalio 4 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių  Menininkų kalnelyje.

 

Naudota literatūra:

1. Karaška Arvydas, „Eugenijus Paulauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/eugenijus-paulauskas/ (žr. 2022-03-20). 

 

Parengė Lorėta Sungailienė

 

Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“