Juozapas Ozemblovskis (lenk. Józef Ozębłowski, Oziebłowski) (1805–1878) – dailininkas, litografas, spaustuvininkas.
Gimė 1805 m. Minsko gubernijoje.
1825–1829 m. Vilniaus universitete studijavo matematiką, taip pat piešimą ir tapybą pas Joną Rustemą. 1833 m. iš M. Pšibiliskio perpirko buvusią Universiteto litografiją ir išlaikė ją iki 1863 m. sukilimo. 1867 m. nebegalėdamas spausdinti, dirbtuvę pardavė D.
Chovančevui.
1847–1858 m. dėstė piešimą amatų mokykloje Vilniuje.
J. Ozeblovskio dirbtuvė, išleidusi apie 600 litografijų, buvo bene produktyviausia Vilniuje. Darbų dailininkas imdavosi tiek savo iniciatyva, tiek gavęs užsakymus.
Litografijos meno, atrodo, išmoko palaipsniui, praktiškai dirbdamas. Jo paties piešti darbai buvo prasto meninio lygio, o pirmieji kūriniai – diletantiški. Objektyviai vertindamas savo galimybes, reikšmingesniems darbams J. Ozemblovskis kviesdavosi gerus piešėjus. Jis bendradarbiavo su daugiau nei dvidešimt Vilniaus dailininkų, tarp jų: Kazimieru Bachmatavičiumi (Kazimierz Bachmatowicz), Konstantinu Kukevičiumi (Konstanty Kukiewicz), Karoliu Ripinskiu (Karol Rypiński), Karoliu Račinskiu (Karol Raczyński), Juozapu Glovackiu (Józef Hilary Głowacki) ir kt. Knygose spausdinamus jų kūrinius pasirašydavo savo pavarde – kaip spaustuvės savininkas.
Savo darbams rinkdavosi įvairią tematiką: jo darbuose oavaizduota Vilniaus architektūra, gatvių ir aikščių perspektyvos, istoriniai
vietovaizdžiai, tiesiog peizažai, Universiteto profesorių, dalininkų, istorinių asmenybių portretai (Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila, abu 1841; Tado Kosciuškos portretas), religiniai siužetai ir kt. Be to, litografavo Vilniaus planą, nupiešė ir atspaudė vaizdelius „Vilniaus Žemutinės pilies vartai“ (1835), „Verkiai“ (1836), kitas senamiesčio vietas bei miesto apylinkių panoramas, išleido 14 litografijų albumą „Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai“ (1843).
Tarp J. Ozemblovskio litografuotų kūrinių buvo ir tokių, kuriuose pavaizduota lietuvių prastuomenės buitis, etnografinės
jos detalės. Pagal Juozapo Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski) piešinį plunksnele atspaudė siužetą „Druskininkų apylinkių lietuvės valstietės“, o pagal Vincento Dmachausko (Wincenty Dmochowski) piešinį – „Lietuvių valstiečių sodyba“ (1838).
J. Ozemblovskis dažnai imdavosi litografuoti Vilniuje leidžiamas knygas. Litografavo iliustracijų T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijai“ (1835–1841), J. I. Kraševskio knygai „Vilnius nuo jo įkūrimo ligi 1750 metų“ (1840–1842), E. Tiškevičiaus „Laiškams apie Švediją“, J. Strumilos knygai „Šiaurės parkai“.
J. Ozemblovskis mirė 1878 metais.
Naudota literatūra:
1. T. Adomonis, N. Adomonytė, „Lietuvos dailės ir architektūros istorija“ , Vilnius, 1997, t. 2. p. 232–233.
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
