Viktoras Micelmacheris (1904–1978) – gydytojas, mokslininkas, profesorius, medicinos istorikas, valstybės ir politikos veikėjas.
Jis gimė 1904 m. kovo 19 d. Šiauliuose. 1931 m. baigė Kauno universitetą (dabar Vytauto Didžiojo universitetas). Iki 1936 m. dirbo gydytoju Kaune, Panevėžyje, Troškūnuose. 1937–1939 m. buvo Ispanijos internacionalinių brigadų karo gydytojas. 1940–1941 m. – LTSR darbo, sveikatos apsaugos liaudies komisarų pavaduotojas. 1942 m. ėjo Raudonosios armijos 16 lietuviškos divizijos sanitarinio dalinio komisaro (vado), 1942–1944 m. – Permės medicinos instituto asistento pareigas.
1944–1952 m. buvo Lietuvos sveikatos apsaugos liaudies komisaro, ministro pavaduotojas.
1944–1974 m. dėstė Vilniaus universitete. 1965 m. jam buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis, o 1967 m. – profesoriaus vardas.
Jis yra knygų „Vilnius – senasis medicinos mokslo židinys“ (1956), „Sveikatos apsauga Lietuvoje 1918–1919 m.“ (1959), „Medicinos istorijos Lietuvoje apybraižos“ (1967, rus.) ir keletos kitų leidinių autorius.
- Micelmacheris mirė 1978 m. spalio 23 d. Vilniuje.
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/viktoras-micelmacheris/.
- Vikipedija. Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Viktoras_Micelmacheris.
Parengė Loreta Sungailienė
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
