Juozapas Vytautas Mažiulis (1926–2009) – mokslininkas (kalbotyra), baltistas, prūsų kalbos tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių, filologinių mokslų daktaras (1969), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1976), profesorius, Mainzo (Vokietija) mokslų ir literatūros akademijos narys korespondentas (1976), Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas (1983), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: baltų kalbos, daugiausia prūsų kalba, etimologija, senieji baltų ir slavų kalbų santykiai, baltų prokalbės formų rekonstrukcija.
Jis gimė 1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnų kaime (Antazavės sen., Zarasų r.). Vidurinį išsilavinimą įgijo Rokiškio gimnazijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigęs klasikinės filologijos studijas, toliau žinias gilino Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros katedroje – 1952–1955 m. mokėsi aspirantūroje.
Sugrįžęs į Lietuvą, 1955–1996 m. dėstė Vilniaus universitete. 1968–1973 m. buvo Lietuvių kalbos, 1973–1988 m. – Baltų filologijos katedros vedėjas. Vilniaus universitete 1969 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1958–1960 m. papildomai dar dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute.
1970–1996 m. redagavo tęstinį leidinį „Baltistica“.
1983–2004 m. buvo Tarptautinės baltų ir slavų santykių tyrinėjimų komisijos pirmininkas.
Jis tyrinėjo baltų kalbas, daugiausia prūsų kalbą, etimologiją, senuosius baltų ir slavų kalbų santykius.
Jis yra parašęs šias knygas:
„Pasaulio kalbos“ (1958 m.);
„Lietuvių kalbos gramatika“, t. 1 (kartu su kitais, 1965 m.);
„Prūsų kalbos paminklai“, 2 d. (1966–1981 m.);
„Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai: Deklinacija“ (1970 m.);
„Iš diachroninės slavų ir baltų kalbų morfologijos“ (kartu su V. Žuravliovu, rusų kalba, 1978 m.);
„Pasaulio tautų kalbos“ (1979 m., 2001 m.);
„Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, 4 t. (1988–1997 m.);
„Prūsų kalbos istorinė gramatika“ (2004 m.);
Jis redagavo K. Būgos „Rinktinių raštų“ pirmą tomą(1958), P. Ruigio veikalą „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1986).
Yra paskelbęs nemažai straipsnių apie lietuvių kalbos skaitvardžius, prūsų kalbos fonetiką, morfologiją, leksiką, kitas baltų kalbas, baltų ir slavų kalbų santykius.
1973 m. už knygą „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai“ jam paskirta Lietuvos valstybinė premija. 1993 m. buvo apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
1996 m. įvyko tragedija – Vytautas Mažiulis šeimyninio konflikto metu 38-erių žmonai Irenai Ievai Remenytei-Mažiulienei (1958–1996), kuri buvo lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė, Vilniaus universiteto dėstytoja, kilusi iš Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Domėnų kaimo, sudavė 87 smūgius. Moteris mirė kraujui išsiliejus į smegenis.
Juozapas Vytautas Mažiulis mirė 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Tekstas parengta pagal informaciją, skelbiamą:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-maziulis/
- Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Ma%C5%BEiulis
Parengė Danutė Mukienė
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
