Gustavas Manteuffelas – mokslininkas, rašytojas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gustavo Manteuffelo ir Liubomiro Gadono publikacijos yra paskelbtos knygoje „Z ziemi pagorkow lešnych, z ziemi ląk zielonych: ksiąžka zbiorowa pošwięcona pamięci Adama Mickiewicza w stuletnią rocznicę jego urodzin 1798–1898. Lotwa i jej piešnigminine“ (Wilno, 1900, p. 166–260).
Manteuffelų giminė XIII a. įsikūrė kalavijuočių užimtoje teritorijoje. 1620 m. ši giminė įrašyta į „Kurlandische Ritterbank“ (Kuršo riterių sąrašų) I klasę 2 numeriu.
G. Manteuffel baigė Jelgavos (Latvija) gimnaziją, Tartu (Estija) universitetą, daug bendradarbiavo Tartu ir Rygoje leidžiamuose laikraščiuose, bandė komponuoti muzikos kūrinius, surinko ir publikavo latvių liaudies dainas iš Kraslavos apylinkų. Mokslinio domėjimosi sritis – latgalių dialektas. Apie jį paskelbė publikaciją Vilniuje 1861 m.; maldas ir religines giesmes – Tartu 1870 m. „Terra Mariana 1186–1888“ – jo sintetinis veikalas – lotyniška ir vokiška versijos (pastaroji išspausdinta Rygoje 1903, Verlag Alexander– Grosset). Lotyniškoji įteikta popiežiui Leonui. Joje yra 48 pilių griuvėsių piešiniai, spalvoti 29 bažnyčių, 66 žymiausių giminių herbų piešiniai, kelių šimtų metų Livonijos, Estijos ir Ozilijos pusiasalio istorijos. Jis parašė daug kitų veikalų, skirtų Livonijos istorijai, menui, tautosakai ir mitologijai, Dauguvos regiono civilizacijos istorijai. Žymus ir jo veikalas „Iš Tartu ir buvusio Tartu universiteto istorijos“, išleistas Varšuvoje 1911 metais. Paliko ir daugiau veikalų latgalių (latvių), lenkų, vokiečių kalbomis.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją