Jonas Mačiulis (1919–1992) – rašytojas, archyvaras, muziejininkas. Jis gimė 1919 m. liepos 20 d. Veliuonos valsčiaus Kalvių kaime – netoli Armenos ir Nemuno santakos gyvenusių ūkininkų šeimoje. Buvo devintas vaikas šeimoje.
Baigęs gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Čia jam didelę įtaką darė iškilūs ano meto dėstytojai Zenonas Ivinskis ir Antanas Maceina. Pastebėję vaikino darbštumą ir gabumus, jie ėmė jį globoti. Studijos nutrūko 1943 m. vokiečiams uždarius universitetą. Karui pasibaigus, toliau žinias gilino Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. Po studijų dirbo mokytoju Garliavos vidurinėje mokykloje. Nuo 1969 m. ėjo Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1973–1983 m. buvo Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus direktorius. Tuo laikotarpiu jo rūpesčiu buvo įkurta Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje ekspozicija, buvusiame rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino bute Vilniuje įsteigtas memorialinis muziejaus.
J. Mačiulis rinko istorinę medžiagą, artefaktus, sukauptą informaciją naudodavo rašydamas dokumentines apybraižas apie Kristijoną Donelaitį, Ievą Simonaitytę, Antaną Jušką, Petrą Cvirką ir kt. kūrėjus. Žymiausios jų sudėtos į rinkinius „Augo diemedis“ (1961) ir „Iš dienų tėkmės“ (1963). 1977 m. išspausdintas J. Mačiulio romanas „Troškulys“ (2 leid. 1995 m.), kuriame kronikinio pasakojimo stiliumi pavaizduotas kaimo gyvenimas baudžiavos laikotarpiu. Kitame romane – „Bėga upės krantai“ (1982) jis aprašė sielininkų gyvenimą po baudžiavos panaikinimo.
J. Mačiulis mirė 1992 m. balandžio 5 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“