Liauksminas Žygimantas

Žygimantas Liauksminas (Sigismundus, Zygmunt Lauxmin) gimė  1596 ar 1597 m. Žemaitijoje, mirė 1670 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje. Jėzuitas (1616), lietuvių katalikų teologas, teologijos mokslų daktaras (1642 m.), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, oratorius, vadovėlių autorius, lietuvių muzikologijos pradininkas, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių,  Kražių kolegijos rektorius, keletos muzikologijos veikalų autorius.

1618–1619 m. studijavo retoriką Pułtusko kolegijoje, 1619–1621 m. filosofiją, 1625–1629 m. teologiją Vilniaus universitete.

1631–1635 m. Polocko ir Nesvyžiaus kolegijose dėstė retoriką, 1635–1638 m. Vilniaus universitete – filosofiją, o 1638–1642 m. – teologiją. 1635 m. Vilniaus universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. 1642–1644 m. Braunsbergo (dabar Braniewo) kolegijoje dėstė filosofiją.

1644–1647 m. buvo Plocko, 1650–1655 m. – Polocko, 1661 m. gruodžio–1665 m. sausio mėnesiais – Kražių kolegijos rektorius.

1655–1657 m. ėjo Vilniaus universiteto vicerektoriaus pareigas, 1665–1670 m. buvo šio universiteto pakancleris.

Vienuolijoje ėjo Lietuvos jėzuitų viceprovincijolo pareigas, 1645–1646 m. pavadavo provincijolą ir administravo provinciją IX Generalinės kongregacijos laikotarpiu.

Kaip Lietuvos jėzuitų generalinis elektorius dalyvavo X (1652 m.) ir XI (1661 m.) Generalinėse kongregacijose Romoje.
Garsėjo kaip „lietuvių kalbos apaštalas“. Interneto leidinyje „Lithuania Database“ pažymėta, kad Ž. Liauksminas buvo „puikus oratorius, pamokslininkas, poetas, daug nuveikė kaip pedagogas ir jėzuitų įstaigų administratorius. Liauksminas buvo labai išsilavinęs, sumanus, veiklus žmogus, garsėjęs erudicija ir fundamentaliomis žiniomis bei mokėjęs tas žinias perteikti kitiems. Liauksmino pedagoginis talentas ryškiai atsiskleidžia jo parengtuose vadovėliuose, kuriuose pats autorius išdėsto savo metodines nuostatas ir pedagoginius principus. Žygimanto Liauksmino „pedagoginės pamokos“ yra itin vertingos. Jos rodo, kaip praktiškai buvo realizuojami „Ratio studiorum“ reikalavimai, kiek sutapo ar skyrėsi teorija ir praktika, kokį vaidmenį studijų procese vaidino profesoriaus asmenybė, išsilavinimas, charakteris. Visa Žygimanto Liauksmino mokslinė, literatūrinė, pedagoginė veikla dar tebelaukia išsamių tyrinėjimų ir įvertinimo“.

Išleido lotynų kalbos, retorikos ir muzikos vadovėlių, graikų kalbos gramatiką. Plačiai žinomas Vilniaus Akademijos spaustuvėje 1667 m. išspausdintas jo veikalas „Muzikos menas ir praktika“.

Ž. Liauksmino parašytos knygos:
„Katalikų Bažnyčios pagrindimas / Demonstratio Catholicae Ecclesiae“ (apie 1643, 31648), 
„Bažnytinė teologija / Theologia ecclesiastica“ (1665, 21675),
„Graikų kalbos vadovėlio santrauka (Epitome institutionum linguae graecae 1655) – tai buvo pirmoji originali visoje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje graikų kalbos gramatika.
Žymiausias Ž. Liauksmino veikalas yra „Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae 1648). Šio veikalo priedas „Dialektikos branduolys (Medulla dialecticae)“ – scholastinės logikos įvadas, supažindinantis su jos pagrindinėmis kategorijomis ir samprotavimo būdais. „Oratorinė praktika“ buvo plačiai naudojama jėzuitų mokyklose, perspausdinta Miunchene (1648), Frankfurte prie Maino (1666), Kölne (1680, 1705, 1707, 1717), Würzburge (1690), Prahoje (1710), Vienoje (1720), Košicėje (1732).
Pirmasis Lietuvoje išleistas jo parašytas muzikos vadovėlis – „Muzikos teorija ir praktika“ (Ars et praxis musica 1667, 31693, lietuvių kalba – 1977).

Ž. Liauksminas rašė eilėraščius senąja graikų kalba, sukūrė panegiriką Lenkijos  karaliui Vladislovui Vazai, pamokslų.

Yra išlikę jo parašytų teologijos traktatų „Apie Vienintelį Dievą (Tractatus de Deo Uno)“, „Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą (Tractatus theologicus de jure et justitia)“ rankraščiai.

2004 m. Vilniuje išleisti Ž. Liauksmino „Rinktiniai raštai“.

 

Paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus (1597–1670) praleido Vilniaus
švento Kazimiero bažnyčioje.

Ž. Liauksminas mirė 1670 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje.

Vilniaus mieste viena gatvių yra pavadinta Žygimanto Liauksmino vardu.

 Naudota literatūra:

  1. „Žygimantas Liauksminas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/zygimantas-liauksminas/ (žr. 2022-11-02).
  2. Lithuanistika Database: https://www.lituanistika.lt/content/35043 (žr. 2022-11-02).

 

Parengė Danguolė Želvytė

 

Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“


Smush Image Compression and Optimization