Laurušas Vytautas

Vytautas Laurušas (1930–2019) – kompozitorius, pedagogas, kultūros ir visuomenės veikėjas.
Jis gimė 1930 m. gegužės 8 d. Šiauliuose. Buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos auklėtinis, 1956 m. baigė J. Juzeliūno kompozicijos klasę. 1953–1957 m. jis dirbo Lietuvos radijo muzikos redaktoriumi, 1957–1963 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos konsultantu. 1961–2002 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija). 1983–1994 buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius. 1985 m. čia jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1963–1975 m.  V. Laurušas vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatrui – buvo teatro direktorius, o  1969–1975 m. papildomai dar ėjo ir meno vadovo pareigas. 1971–1983 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, 1996–2003 ir 2004–09 jos Muzikos fondo pirmininkas. 1971–1986 m. buvo kandidatas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narius, 1986–1989 m. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys. 1975–1990 m. – LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, nuo 1980  m. – LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas. 1989–1990 m. – SSRS liaudies deputatas.  1996–2003 m. dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininku.
Tarp V. Laurušo žymiausių mokinių – kompozitoriai A. Remesa, N. Sinkevičiūtė-Kriūnienė, A. Malcys, V. Barkauskas (jaunesnysis), R. Biveinis, V. Lopas, J. Rakšnys, T. Leiburas, N. Sinkevičiūtė, A,. Jasenka. 
Yra sukūręs daug vertingų kūrinių – operų, kantatų ir kt.
Tarp žymiausių jo kūrinių yra: simfoninė poema „Audronaša“ (1960 m.); vokalinis ciklas „Bangos“ (1961 m.); opera „Paklydę paukščiai“ (1967 m.);  kantata „Ąžuolų vainikas“ (1972 m.); kantata „Liepsnoja naktis“ (1982 m.); koncertas balsui ir styginių kvartetui (1983 m.); „Maldų simfonija“ (2001 m.); trio „Paukščių turgus“ (2001 m.); „Septyni paveikslėliai“ (2002 m.); koncertas dviem violončelėms „Concerto di corde“ (2002 m.); koncertas orkestrui „Discorso concitato“ (2003 m.).
1968 m. V. Laurušas apdovanotas SSRS sceninių veikalų konkurso Maskvoje II premija.
1980 m. jam įteikta LSSR valstybinė premija.
2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
2003 m. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
2005 m. V. Laurušui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
V. Laurušas mirė 2019 m. balandžio 29 d. Vilnuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
2019 m. LRT sukurta dokumentinė apybraiža „Žmogus su laiko žyme. Vytautas Laurušas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė), laidą „Muzikinis pastišas“. In memoriam Vytautas Laurušas“.
Įamžinant V. Laurušo atminimą 2020 m. LRT sukūrė dokumentinį filmą „Muzikinė Vytauto Laurušo enigma“ (režisierius Antanas Laurušas).

Naudota literatūra:
1. „Vytautas Laurušas“, Visuotinė lietuvių ensciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-laurusas/ (žr. 2022-11-08).
2. „Vytautas Laurušas“, Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Lauru%C5%A1as (žr. 2022-11-08).

  
Parengė Danguolė Želvytė

  
  
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įgyvendinamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“

Smush Image Compression and Optimization