Adomaitienė Laima-Feiferė Felicija

Laima Adomaitienė-Felicija Feiferė – pedagogė, režisierė, scenarijų autorė, renginių organizatorė ir vedėja,  Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Aglija“ įkūrėja, vadovė bei režisierė.
1977-1981 m. studijavo režisūrą Klaipėdos universiteto Menų fakultete (buvę Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai). Čia įgijo režisierės specialybę (kurso vadovas – doc. Zenonas Buožis). 2007-2009 m. stažavosi P. Fomenkos teatre (Rusija).
Telšiuose L. Adomaitienė kūrė spektaklius, dažnai perkurdama ar adaptuodama kūrinius scenai 1991–2007 metais. Pastatymams buvo pakviesta į  Kauną, Vilnių, o taip pat į Vengriją. Yra pastačiusi 25 spektaklius. Tarp jų yra ir ne kartą perkurtų kūrinių, kurių idėja, stilistika ir interpretacija naujų. Jos vadovaujama studija „Aglija“ suorganizavo dešimtis renginių, teatralizuotų akcijų, sukūrė daug miniatiūrų, improvizacijų.
Pirmasis jos režisuotas spektaklis – A. Volodino „Dukterys – motinos“ (1991 m.) buvo tarsi pratybos, pažintis su visai nepažįstamu Telšių žiūrovu. Jau iš pradžių buvo akivaizdu, kad kurti čia  nebus lengva – papildomo finansavimo spektakliui pastatyti nebuvo skirta, todėl viską, ko reikėjo jį statant ir išeinant į sceną, buvo skolinta – buvo pabandyta kaip nors išsiversti su tuo, kas yra, kad tik kūrinys panešėtų į „normalų“ spektaklį… Režisierė tuomet kalbėjo „noriu pamažu užsiauginti žiūrovą, kad galėtume su juo kalbėtis giliomis gyvenimo filosofijos temomis“.
Tokia buvo pradžia, o vėliau… Smulkutė šviesiaplaukė režisierė kaip kūrėja su kiekvienu nauju spektakliu pateikdavo vis naują staigmeną, kuri abejingų palikti negalėdavo.
L. Adomaitienės Telšių Žemaitės dramos teatre sukurti spektakliai daug metų žavėjo žiūrovus ir specialistus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kuriose „Aglija“ kaip vaikų ir jaunimo teatro studija atstovavo Lietuvą vaikų ir suaugusių mėgėjų, laisvų ir nepriklausomų bei profesionalių teatrų kategorijose. Studijos „Aglija“ rodomi spektakliai būdavo apibūdinami kaip profesionalų. Taip režisierės darbą vertino tarptautiniai ekspertai. Prof. Vidas Siliūnas viename Lietuvos radio ir televizijos surengtame interviu L. Adomaitienę paminėjo tarp dešimties savo režisierių favoritų, o Japonijoje Yakumo mieste vykusiame teatrų festivalyje ekspertai studijos „Aglija“ darbą palygino su Londono Karališko teatro.
1995 m. Monake vykusiame pasauliniame mėgėjų teatrų festivalyje Niujorke gyvenantis  teatrologas profesorius M. Clark’as sudijos „Aglija“ pastatytus Tenesio Viljamso „Pasmerktus namus“ pavadino geriausiu iš kada nors jo matytų šios pjesės variantų, oiki to laiko jis jų buvo  matęs arti aštuoniasdešimties…
Studija „Aglija“ atvėtė Žemaitės dramos teatrui vartus į tarptautinius teatro meno vandenis. Pirmasis L. Adomaitienės kaip oficialiai Žemaitės dramos teatre kuriančios menininkės režisuotas spektaklis buvo jau minėti T. Viljamso „Pasmerkti namai“. Šis startas buvo itin sėkmingas, nes jau pirmame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje Seinuose „Pasmerkti namai“ susižėrė visus prizus: už geriausią režisūrą, aktorinį darbą, scenografija. Po to sekė kiti, ne mažiau sėkmingi darbai. Jos režisuojami spektakliai buvo įvardijami kaip šokio, apeigos (Hanoveris, Vokietija), nors režisierė niekada nelaikė „Aglijos“ šokio studija, nes tokios specifikos studiją, režisierės supratimu, vaikai turėtų pradėti lankyti nuo penkerių metų. Tuo tarpu „apeiginis“ „glostė širdį“, nes, matyt, buvo susijęs su tam tikromis vertingomis įžvalgomis.
Visuose festivaliuose „Agliją  lydėjo didelis ir visai pelnytas pasisekimas dėka nuoširdaus ir metodiško darbo su jaunais atlikėjais.
1999 m. kalbėdama apie savo darbą Telšiuose Laima pažymėjo: „Mėgėjiško teatro šerdis – laisvą laiką aukojantys žmonės. Jautrūs ir įdomūs žmonės susirenka ne tik tradicinio akademinio teatro rūmuose. Mano studijos aktoriai – tai aktoriai, esantys arčiausiai mano kūrybinių minčių. Gal apie juos nerašys įmantriose knygose, apie juos nekurs, filmų, eilių. Jie išeis apšvietę žemės lopinėlį, kuriame buvo… Nuo jų gerės žmonės, net nežinodami, iš kur švietė spindulys… […] Mano svajonė – tai bendraminčių teatras be egoizmo ir pavydo. O ateities planai – PASLAPTIS…“1
2004 m. kovo 13 d. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyko Lietuvos mėgėjų teatrų šventė, kurios metu buvo parodytas L. Adomaitienės režisuotas spektaklis, pastatytas pagal M. Tikkanen romaną „Raudonkepuraitė“ (choreografija sukurta pagal P. Uray dėstytą judesio metodiką, repetitorė – choreografė Ina Petrakova) taip sužavėjo žiūrovus, kad  „Šiaurės Atėnų“ redakcija Tarptautinės teatro dienos proga paskelbė nominaciją: „Raudonkepuraitė“ – „Metų spektaklis“ ir apdovanojo L. Adomaitienę kaip profesionaliai dirbančią mėgėjų studijos įkūrėją ir režisierę (prizas – metinė savaitraščio prenumerata).
L. Adomaitienės Telšiuose pastatytus spektaklius turėjo galimybę pamatyti ne tik Lietuvos, bet ir Kanados, Japonijos,  Danijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Maroko, Monako, Turkijos, Graikijos,  Belgijos, Čekijos,  Lenkijos, Estijos, Latvijos, Suomijos žiūrovai.
L. Adomaitienės pagal Žemaitę pastatytos „Trys mylinčios“ 2012 m. buvo parodytos respublikiniame teatrų festivalyje „Kliudžiau“, kuris vyko Anykščiuose, D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje, kuriame jis buvo įvertintas Originaliausio spektaklio nominacija. Pagal A. Čechovą pastaaytas spektaklis „Meška“ 2013 m. buvo įvertintas už geriausią klasikinio kūrinio interpretaciją.
2014 m. L. Adomaitienės pagal T. Viljamso „Pasmerkti namus“ pastatytas spektaklis buvo parodytas  D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje, kaip edukacinis projektas – Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos organizuotoje konferencijoje apie darbo su gatvės jaunimu politiką, gastrolių po Lietuvą metu, o 2015 – aukštųjų teatro mokyklų Jaunimo teatrų festivalyje, kuris vyko Varšuvoje (Lenkija).
2014 m. jos pagal Žemaitę sukurtas spektaklis „Marti“ 2015 m. vaidintas Rokiškio kultūros centro organizuojamame festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“, Kėdainių kultūros centro organizuotame festivalyje „Melpomenės dienos Kėdainiuose 2015“, įvairiose Lietuvos vietose.
Išvykusi iš Telšių ji režisavo daug įvairiausių renginių. Tarp svarbiausių – 2011 m.  Lietuvos rusų dramos teatre vykęs teatralizuotas renginys „Mano baletas“, skirtas Jono Katakino atminimui, 2012 m. Suomijos ambasadoje režisuoti renginiai, „Žydintys miesto sodai“ Vilniaus miesto savivaldybėje aplinkos apsaugos konferencijoje.
2016 m. L. Adomaitienė režisavo Vilniaus universitete vykusią respublikinę „Bibliotekų metų“ paskelbimo šventę, sukūrė jai scenarijų. Tais pačiais metais Vilniuje režisavo ir folkloro šventę „Pavasario lygiadienis“, 2018 m. –  tarptautinį vaikų ir jaunimo festivalį „Aš pasiejau vėina popa“ Telšiuose, folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje. Ji buvo ir 2018 m.  respublikinės Dainų šventės Folkloro dienos režisierė Vilniuje, taip pat čia režisavo ir folkloro šventę „Rudens lygiadienis“.
Svarbus jos kūrybiniame kelyje ir toks faktas kaip mergaitėms skirtos estetinio lavinimo mokyklos įsteigimas (1995 m.). Dirbdama Telšiuose L. Adomaitienė 1996-2008 m. organizavo, režisavo daug įvairių Telšių miesto jubiliejinių švenčių, taip pat dainų ir šokių šventes, minėjimus, proginius renginius, 2000, 2001 m. – tarptautinį folkloro festivalį „Ër paajauga žali lėipa“, 2004, 2005, 2006, 2016,  2018 m – tarptautinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį  „Aš pasiejau viena pupa.
2006 m. ji kaip ekspertė dalyvavo nepriklausomų teatrų festivalyje (St. Vith, Belgija).
2007 m. Telšiuose organizavo tarptautinį forumą ir Pirmąjį profesionalių teatrų festivalį „Teatras šiandien“, 2010 m. Vilniuje – kūrybinę laboratoriją, kurioje dalyvavo režisieriui P. Uray iš Vengrijos, 2014 m. Vilniuje – šiuolaikinio šokio seminarą, kurį vedė šokio mokytojas Marijanas Staniulėnas. 2014 m. ji Vilniuje organizavo ir folklorinio šokio mokymus, dalyvauju Lietuvos respublikos Seimo Kultūros komiteto veikloje kaip visuomeninė patarėja, 2018 m. buvo tarptautinio teatro meno projekto „Kūrybos namai“ organizatorė ir vykdytoja (projekte kartu su lietuviais dalyvavo ir Vengrijos bei Izraelio menininkai, jo vykdymo metu Kaltanėnuose (Švenčionių r.) buvo surengta vasaros stovykla.  Nuo 2014 m. dalyvauja Sisteminių sprendimų instituto mokymuose, seminaruose. L. Adomaitienė yra Mai Ram International Yoga Assosiation narė.
  1. Adomaitienė daug savo laiko yra skyrusi ir pedagoginei veiklai.
2001 m. jai buvo  suteikta dėstytojo kvalifikacinė kategorija.
1981–2007 m. režisierė dėstė scenos judesį, scenos kalbą, režisūrą, scenos meno pagrindus, grimą. Telšių aukštesniosios Taikomosios dailės mokykloje (dabar – Žemaitijos kolegija). Tuometinėje Telšių Kultūros mokykloje skaitė paskaitas būsimiesiems saviveiklinio teatro režisieriams. Tai buvo metas, kai formavosi jos kaip teatro pedagogo braižas –  nuo realistinio teatro abėcėlės iki sąlyginio, savito stiliaus teatro.  Kartu su savo mokiniais ji dalyvavo respublikiniame režisūros darbų konkurse ir jo metu parodę A. Platonovas „Karvę“ tapo laureatais. Nemažai jos auklėtinių yra tapę įvairių skaitovų konkursų laureatais. 1997 m. L. Adomaitienė vadovavo Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos Dramos studijai.              1998-2002 m. dirbo mokytoja Telšių Žemaitės gimnazijoje, dėstė dramos pamokas. 1999-2001 m. dirbo dėstytoja ir administratore Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, organizavo šios kolegijos Telšių skyriaus darbą,  skaitė retorikos paskaitas. 2006 m.dirbo Šiaulių universiteto Dainavimo katedroje, skaitė aktoriaus meistriškumo paskaitas estrados artistų specialybės studentams
2008 m. pradėjo dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Jono Vaitkaus vadovaujamame kurse. Čiaji  dėstė aktoriaus meistriškumo bei kontaktinio judėjimo pagrindus. Po pusmečio jos paruošti aktoriai vaidino repertuariniame Lietuvos rusų dramos teatre pagal M.Tikkanen romaną „Bėganti su vilkais“ pastatytame tokio pat pavadinimo spektaklyje. Šis darbas 2010 m. buvo įvertintas „Auksiniu kryžiumi“. Baigdama darbą su šiuo kursu, pagal A. Čechovo ir A. Vienuolio kūrinius pastatė spektaklį „Inteligentų palata“, kuris gerai buvo įvertintas profesionalios kritikos.
2009 m. prof. Jonas Vaitkus L. Adomaitienę pakvietė dirbti su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinį meną studijuojančiais pirmakursiais, kurie buvo rengiami darbui Lietuvos rusų dramos teatre. Po metų darbo su studentais rampos šviesą išvydo pagal A. Čechovo apsakymus pastatytas spektaklis „Pas pažįstamus…“ (II k. rusų grupė, vad. prof. Jonas Vaitkus). Per trečiąjį semestrą pagal  J. Ronnen pjesę buvo pastatytas spektaklis „Pamišėlė“ ir „Trys mylinčios“ pagal Žemaitę. Visi spektakliai buvo įtraukti į Lietuvos rusų dramos teatro repertuarą ir pelnė įvairių apdovanojimų.
Spektaklis „Pas pažįstamus“ buvo parodytas Sankt-Peterburge vykusiame tarptautiniame aukštųjų teatro mokyklų festivalyje „Meistro mokiniai“ (Rusija, 2010 m. sausio mėn.).  Šis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų pasirodymas buvo teigiamai įvertintas Sankt-Peterburgo spaudoje. Šiame festivalyje L. Adomaitienė vedė specialybės pamokas.
Ji kaip teatrų specialistė dalyvavo 2013 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vykusiame  debiutų festivalyje „Tylos!“, 2014 m. Vilniuje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Comedie dell Arte“, kurias vedė meistras iš  Italijos Michele Monetta.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstytoja L. Adomaitienė dirbo 2009– 2016 metais.
2017 m. ji dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos projekte „Jie kūrė Lietuvą“ – sukūrė scenarijų  dokumentiniam filmui apie Gabrielę-Petkevičaitę-Bitę. Šiuo metu dirba studijos „Theatrum Indigum“ režisiere.
Nemažai nuveikta ir metodinio darbo srityje. Savo kūrybinio darbo metodus ji 2000 m. pristatė Slagelse (Danija) vykusiame pasauliniame mėgėjų teatrų festivalyje „Susitikimo vieta“, 2002 m. – Hanoveryje (Vokietija) vykusiame  pasauliniame teatrų festivalyje „Scena“ ir simpoziume „Vaidinimas – ritualas – spektaklis“, 2006 m. – Viljandi (Estija) vykusiame Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) festivalyje. 2004 –2006 m. vedė  metodinius užsiėmimus dramos kolektyvų vadovams ir mokyklų mokytojams Telšiuose ir Klaipėdoje. 2006 m. savo iniciatyva ir lėšomis Šiaulių universiteto I kurso studentams suorganizavau teatro meno kūrybinę laboratoriją „Kontaktinio judėjimo pagrindai“, kurioje dėstė iš Vengrijos atvykęs Marton Debreczeni. 2010 m. Sankt-Peterburge vykusiame tarptautiniame aukštųjų teatro mokyklų festivalyje „Meistro mokiniai“ pravedė atvirą aktoriaus meistriškumo pamoką. 2011 m. vedė  atviras pamokas Vilniaus miesto mokykloje, jaunimo teatrų tarptautiniame festivalyje „Auksinė kaukė“. 2012 m. pravedė seminarą . „Aktoriaus meistriškumo pagrindai“ Visagino Č. Sasnausko Menų mokykloje. Tais pačiais metais skaitė atvirą vaidybos paskaitą Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje. 2014 m. parengė   scenarijų komplektą leidiniui „Kūrinio sceninė interpretacija“. 
 
L. Adomaitienės ir jos vadovautos vaikų ir jaunimo studijos „Aglija“ svarbiausi apdovanojimai:
1995 m. – už geriausią režisūrą, aktorinį darbą, scenografiją (spektaklis T. Viljamso spektaklis „Pasmerkti namai“) Jaunimo teatrų festivalyje „Baltic Satelid“ (Seinai, Lenkija);
1996 m. – III vieta (T. Viljamso spektaklis „Pasmerkti namai“) Pasauliniame teatrų festivalyje Kopenhagoje (Danija);
1997 m. – II vieta (T. Viljamso spektaklis „Pasmerkti namai“) Pasauliniame teatrų festivalyje Monake;
1999 m. – I vieta (L. Adomaitienės spektaklis „M“) Pasauliniame teatrų festivalyje El Jadidoje (Marokas);
1999 m. – „Aukso Paukštė“ geriausiam Jaunimo teatrui ir režisierei (Vilnius);
2002 m. –„Aukso Paukštė“ geriausiam Jaunimo teatrui ir režisierė (Vilnius);
2002 m. – apdovanojimas už Geriausią spektaklį – I vieta (A. Čechovo spektaklis „Meška“) Tarptautiniame teatrų festivalyje Kazincbarcikoje (Vengrija);
2003 m. – apdovanojimas už Geriausią antraeilį vaidmenį (A. Čechovo spektaklis „Meška“), Pasauliniame teatrų festivalyje Halifakse (Kanada);
2004 m. – pagrindiniai trys apdovanojimai už geriausią spektaklio režisūrą, aktorinį darbą ir techniškiausiai parengtą  spektaklį (A. Čechovo spektaklis „Meška“) tarptautiniame teatrų festivalyje Yakumo (Japonija);
2004 m. – savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ nominacija „Metų spektaklis“ už pagal M. Tikkanen romaną pastatytą spektaklį „Raudonkepuraitė“ (Vilnius), dėl šios nominacijos varžėsi profesionalūs Lietuvos teatrai;
2010 m. – apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ spektaklis pagal M. Tikkanen romaną „Bėganti su vilkais“ – (choreografija pagal P.Uray šokio metodiką ir pamokas, repetitorė – choreografė Ina Petrakova, LRDT,Vilnius);
2011 m. – specialus prizas už plastinį spendimą pagal J. Ronnen pastatytame spektaklyje „Pamišelė“ (II-asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje);
2012 m. – prizas už originaliausią spektaklį pagal Žemaitę „Trys mylinčios“ D.Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje (Varėna);
2013 m. – prizas už geriausią klasikinės dramaturgijos sceninę interpretaciją (spektaklis A. Čechovas „Meška“) D.Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje (Varėna).
 
Jaunimo studijoje „Aglija“ ir kituose teatruose su studijos „Aglija“ aktoriais  L. Adomaitienės režisuoti spektakliai:
Volodinas „Dukterys-motinos“ (1991);
Viljamsas „Pasmerkti namai“ (1995);
Čechovas „Meška“ (1995, 2001,2004);
Lukaševič „Gėlėse“ (1996);
Adomaitienė „M“ („Mokykla, motina, meilė, mirtis, malda…“, 1998);
Adomaitienė „Rhytmos“ (2000);
„Sužadėtoji“ (2003);
„Raudoni bateliai“ (Kauno valstybinis lėlių teatras, 2003);
„Raudonkepuraitė“ (pagal M. Tikanen, 2003);
„Svetimas“ (pagal K. Abę, A. Kamiu 2005);
Abė „Moteris smėlynuose“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2005);
Šekspyras „Romeo ir Džiuljeta“ (projektas įgyvendintas kartu su Vengrijos jaunimo studija „Kompanija“ 2006 );
Čechovas „Pas pažįstamus „Trys mylinčios“ (2007, pagal Žemaitę);
„Bėganti su vilkais“ (pagal M. Tikkanen, 2009) – bendras Lietuvos rusų dramos teatro ir studijos „Aglija“ projektas’
„Dangiškųjų ženklų skaitymas“ – teatralizuotas reginys-spektaklis (Šiaulių dramos teatras, 2007), (Lietuvos rusų dramos teatras, 2010);
Viljamsas „Pasmerkti namai“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos rusų dramos teatras, 2014);
Čechovo „Meška“(Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos rusų dramos teatras, 2014);
Žemaitė „Marti“  (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos rusų dramos teatras, 2014).
 
Kiti  L. Adomaitienės pastatyti spektakliai:
„Ir karo nebėra…“ (2009 m.);
„Inteligentų palata“ (pagal A. Vienuolio ir A. Čechovo kūrinius);
„Pas pažįstamus…“ (pagal A. Čechovo apsakymus, 2010 m.)
„Pamišėlė“ (pagal Y. Ronnen, 2011 m.)
„Trys mylinčios“ (pagal Žemaitę, 2012 m. Lietuvos rusų dramos teatras);
Čechovo „Dėdė Vania“ (2014 m., Meno fortas).
Literatūra:
  1. Jūratė Visockaitė, „Magiškas teatras iš Telšių“, Šiaurės Atėnai http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131121217/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=694&kas=straipsnis&st_id=2530, 2004-03-27 nr. 694, žr. 2017-11-19.

Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)

Smush Image Compression and Optimization