Stasys Kutkevičius (1925–1994) – iškilus XX a. Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius (1977), pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas (1991), spaudos bendradarbis.
Gimė 1925 m. sausio 19 d. Trupinėlių kaime (Raseinių r.). Jo tėvai buvo tarnautojai. Tėvas dirbo miško urėdu. Šeimoje augo šeši berniukai. Stasys buvo trečias vaikas šeimoje. 1945 m. baigė Šakių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno universitetą (nuo 1950 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), kurį baigė 1950 metais. Studijų metais pradėjo dirbti dėstytoju Kauno kooperacijos technikume (čia jis 1948–1952 m. dėstė chemiją). Baigęs universitetą, liko jame dirbti. Vėliau, 1951–1994 m. buvo reorganizuoto Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas) Antano Purėno vadovaujamos Organinės chemijos katedros vyr. laborantas, asistentas, vyr. dėstytojas.
1952 m. išvyko gilinti žinių į Maskvą – mokėsi D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje. Čia jam vadovavo žymus rusų chemikas akademikas N. Vorobcovas. Buvo itin darbštus, pareigingas, mokėsi atsakingai, tad jam kaip pažangiam studentui buvo paskirta valstybinė stipendija. 1955 m. S. Kutkevičius Maskvoje apgynė chemijos mokslo kandidato laipsnį. Jo baigiamojo mokslinio darbo tema buvo „Epichlorhidrino sąveikos su aromatiniais aminais produktų tyrimas“.
Baigęs aspirantūrą, sugrįžo dirbti į Kauno politechnikos institutą. Iš pradžių ėjo asistento ir vyr. dėstytojo pareigas bei A. Purėnui padėjo ruošti aspirantus. 1958 m. šiame institute jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. Po A. Purėno mirties S. Kutkevičius vis daugiau laiko skirdavo moksliniam darbui – plėtojo Maskvoje pradėtus mokslinius tyrimus. Dalis tuo metu jo sukurtų metodų buvo įdiegta Kauno šilko kombinate (buvęs P. Ziberto šilko kombinatas).
Apibendrinęs savo tyrimų rezultatus, 1972 m. apgynė disertaciją ir jam buvo suteiktas chemijos mokslų daktaro laipsnis. Na o 1977 m. Kauno politechnikos institute S. Kutkevičiui suteiktas profesoriaus vardas.
1980 m. jo vadovaujama mokslininkų grupė mokslinių interesų sritį labai išplėtė. Jų atradimai buvo išbandomi Vilniaus ir Maskvos moksliniuose institutuose. Sovietmečiu svarbiausia S. Kutkevičiaus mokslinių interesų sritis buvo aromatinių aminų ir azoto turinčių heterociklinių junginių sintezė, kuri buvo pritaikyta amorfiniams mažos molekulinės masės junginiams, vadinamiesiems molekuliniams stiklams (jie naudojami elektrografijoje, buvo gaminami buvusioje Sovietų Sąjungoje). S. Kutkevičius buvo vadinamas šios mokslo srities pradininku pasaulyje, o paties S. Kutkevičiaus ir jo vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimai, jų rezultatai anuo metu buvo įslaptinti, tad ilgą laiką pasauliui nebuvo žinomi. S. Kutkevičius yra sukūręs ir poliamidinio pluošto dažymo būdą chemiškai sujungiant dažiklį tiesiog ant pluošto. Jis daug metų aktyviai bendradarbiavo spaudoje – yra paskelbęs daugiau kaip 260 mokslinių straipsnių. Kartu su kitais išradėjais jis yra 50 išradimų autorius.
S. Kutkevičius aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Jis daug metų buvo Kauno technologijų universiteto Senato narys, taip pat ir disertacijų gynimo specializuotų mokslinių tarybų, Doktorantūros komiteto narys.
Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto vardas S. Kutkevičiui suteiktas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Draugai ir artimieji jį žinojo ir kaip didelį gamtos žinovą Jis buvo geras sodininkas, daug metų vadovavo Kauno politechnikos instituto medžiotojų būreliui.
1978 m. S. Kutkevičius buvo apdovanotas Lietuvos valstybinė premija (1978).
Mirė prof. Stasys Kutkevičius 1994 m. vasario 13 d. Kaune
Naudota literatūra:
„Stasys Kutkevičius, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-kutkevicius/ .
„Profesorių Stasį Kutkevičių (1925 01 19–1994 02 13) prisimenant“, Chemija, t. 16, Vilnius, 2005, Nr. 1, p. 79–81.
Nuotraukoje – Stasys Kutkevičius. Nuotrauka iš RKIC fotoarchyvo
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“ 