Kulys Juozas

Juozas Kulys – mokslininkas genetikas, fizikinės cheminės biologijos specialistas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (akademikas). Lietuvos mokslų akademijos nariu tapo 1996-05-16.
Gimė 1944-12-23 Kretingoje.  Mokėsi Joniškio 1-ąją vidurinėje mokykloje (ją baigė 1962 m.). 1962 m. įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Po metų studijas tęsė Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo Universiteto Chemijos fakultete (jį baigė 1967 m.). 1970 m. šiame universitete baigė aspirantūros studijas ir apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, o 1982 m. – bei chemijos mokslų daktaro (1982) disertaciją.
1970 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju Puslaidininkių fizikos institute, o 1971 m. –  Biochemijos institute vyresniuoju mokslo darbuotoju.
Nuo 1974 m. vadovavo naujai įsteigtam Biochemijos instituto Fermentų chemijos sektoriui.
1984 m. J. Kuliui už aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1989 m. J. Kulys jis  skaitė paskaitas Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentams.
1985 m. buvo išrinktas Biochemijos instituto direktoriumi (šias pareigas ėjo iki 1992 m.).
1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (biotechnologija), 1996 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu
(fizikinė cheminė biologija).
2001 m. J. Kulys pradėjo vadovauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedrai.
2008–2018 m. dirbo Lietuvos mokslo taryboje.
Jis yra daugiau kaip 400 mokslo straipsnių ir išradimų, 5 monografijų autorius.
1987 m. apdovanotas valstybine mokslo premija, 1995 m. – Baltijos Asamblėjos mokslo premija, 2002 m. – Lietuvos mokslo premija.
  
IŠSAMIAU: Biochemijos instituto mokslinės sekretorės dr. Virginijos Bukelekienės straipsnis „Akademikui   JUOZUI  KULIUI  – 60“:

  
2004 m. „gruodžio 23-ąją jubiliejinį gimtadienį šventė Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijos pirmininkas, Biochemijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Fermentų chemijos skyriaus vedėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas, Senato narys, profesorius habilituotas daktaras Juozas Kulys.

Akademikas Juozas Kulys gimė 1944 m. gruodžio 23 dieną Kretingoje, Lietuvos armijos karininko Juozo Kulio ir Viktorijos Zaleskaitės šeimoje. Mokėsi Joniškio vidurinėje mokykloje, kurią 1962 m. baigė ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Jau po metų kartu su keletu kitų gabiausių to meto studentų jis išvyko tęsti studijų į Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą, kuriame 1967 sėkmingai baigė studijas, o 1970 m. – ir aspirantūrą, apgynęs chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Jaunas mokslininkas grįžo į Lietuvą ir karjerą pradėjo jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigose Puslaidininkių fizikos institute. Tais pačiais metais dr. Juozas Kulys perėjo dirbti vyresniuoju mokslo darbuotoju į Biochemijos institutą, o 1974 m. jau vadovavo naujai įsteigtam Fermentų chemijos sektoriui. 
Kas nulėmė tokią greitą jauno mokslininko karjerą? Pirmiausiai – tai puikios žinios įvairiose chemijos šakose, o konkrečiai – fermentinių reakcijų kinetikos ir mechanizmų srityje. Šią Lietuvoje naują mokslo šaką pradėjo tada dar būsimas akademikas Juozas Kulys. Jo darbai ir publikacijos fermentų, kaip biologinės kilmės katalizatorių, cheminių savybių analizės bei reakcijų cheminių mechanizmų aiškinimo, fermentų modifikacijos ir imobilizacijos srityse padėjo pamatus bioelektrocheminiams tyrimams Biochemijos institute. Būsimo akademiko ir jo jaunųjų kolegų mokslinės veiklos pradžioje didžiausias dėmesys buvo skirtas fermentų imobilizacijos ir stabilizacijos tyrimams. Vėliau išsamiai buvo nagrinėjama fermentų kinetika ir termodinamika, panaudojant fizikinius cheminius metodus. Tuo pačiu metu taip pat buvo vystomos naujos praktinio fermentų panaudojimo sritys, pagrindinį dėmesį kreipiant biojutiklių (biosensorių) konstravimui ir jų veikimo analizei.

Aukšto lygio moksliniai tyrimai šioje kryptyje nepaprastu intensyvumu buvo vykdomi tik keletoje vietų pasaulyje. Maskva, Berlynas, Vilnius ir Varšuva ilgą laiką buvo svarbiausi centrai visoje Rytų Europoje, kur vyko šiuolaikiniai fermentų chemijos tyrimai. Faktas, kad fermentai gali keistis elektronais ne tik su savo biologiniais partneriais, bet ir su elektrodų paviršiais – iš esmės vienu metu buvo atrastas Vilniuje ir Maskvoje. J. Kulys pirmasis parodė, kad kai kurios organinės kilmės druskos, vadinamos „organiniais metalais“, gali būti elektronų tarpininkai tarp fermentų aktyviųjų centrų ir elektrodų paviršių, kad elektrocheminiais metodais galima sekti hidrolitinių fermentų veikimą, kad chemiškai modifikuotus elektrodus galima pritaikyti bioelektrochemijoje ir biojutiklių kūrime. Šie ir dar daugelis kitų fermentų savybių pirmą kartą buvo atrastos ir ištirtos jubiliato vadovaujamame kolektyve. 1982 m. jaunas ir energingas mokslininkas J. Kulys N. N. Semionovo Cheminės fizikos institute
(Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją „Biokatalitinė organinių junginių konversija elektrocheminėse sistemose“, kuri buvo
puikiai įvertinta.
Nauja mokslo kryptis, nepaprastai intensyvus darbas laboratorijose sudomino daugelį jaunų gabių universiteto chemikų absolventų. Todėl
labai greitai naujoje laboratorijoje susiformavo aktyviai dirbančių aspirantų kolektyvas. Čia savo mokslinę veiklą pradėjo dabartiniai
Lietuvos mokslų akademijos nariai profesoriai Valdas Laurinavičius, Albertas Malinauskas ir Valdemaras Razumas, bei habilituotas daktaras
Narimantas Čėnas. Iš viso Juozo Kulio mokslo mokykloje dirbo, gilino savo turimas žinias ir rengė mokslinius darbus apie 30 būsimų jaunų
chemijos ir biochemijos mokslo daktarų, kurie dabar dirba įvairiose mokslo ir verslo struktūrose. 1984 m. habilituotam daktarui Juozui
Kuliui už aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1989 m. profesorius J. Kulys skaitė paskaitas Vilniaus,
Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentams.

Neeiliniai profesoriaus Juozo Kulio gabumai ir pasišventimas darbui atsiskleidė ne tik dirbant laboratorijoje, bet ir vadovaujant Biochemijos institutui. 1985 m. jis buvo išrinktas Biochemijos instituto direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1992 m.

Grįžęs į aktyvią mokslinę veiklą profesorius J. Kulys aktyviai dirbo prie fermentų savybių modifikavimo ir tokių modifikuotų fermentų
praktinio taikymo. Jo vadovaujamame skyriuje buvo sukurta daug fermentų imobilizacijos metodų, keletas kurių dabar plačiai naudojami.
Profesorius Juozas Kulys didele dalimi prisidėjo suformuojant dabartinį biojutiklių supratimą. Kaip tik todėl pirmieji biojutikliniai analitiniai prietaisai buvusioje TSRS ir Rytų Europoje sukurti ir pradėti gaminti Lietuvoje. Svarus profesoriaus indėlis į Lietuvos mokslo aruodą neliko nepastebėtas – 1990 m. profesorius išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (biotechnologija), o 1996 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (fizikinė cheminė biologija). Šiuo metu akademiko Juozo Kulio darbai yra plačiai cituojami pasaulio
mokslinėje literatūroje – jis yra vienas iš keleto Lietuvos mokslininkų, kurių citavimo indeksas siekia daugiau negu 1500.

Nenutraukdamas ryšių su Biochemijos institutu, akademikas 2001 m. pradėjo vadovauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir
bioinžinerijos katedrai. Čia išryškėjo jo aktyvumas, siekis katedros dėstytojų, darbuotojų mokslinei veiklai suteikti naują kryptį. Šiuo metu
akademikas daug dėmesio skiria proteomikai, biomolekulių struktūros matematiniam modeliavimui ir modelių eksperimentinei patikrai. Jo
rūpesčiu atnaujinta mokymo laboratorija, siekiama toliau turtinti studijų materialinę bazę. Akademiko dėka buvo pertvarkytos bioinžinerijos pagrindinių ir magistrantūros studijų programos, kurios nuolat tobulinamos, parenkami kompetentingi dėstytojai. Akad. J. Kulys yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato narys. Jauniesiems bioinžinieriams magistrantams akademikas skaito „Inžinerinės enzimologijos” kursą, o doktorantams – „Kompiuterinės biochemijos“ kursus. Jis yra reiklus tiek pats sau, tiek ir bendradarbiams bei studentams. Šiuo metu profesorius yra Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų tarybos narys.

Akademikas Juozas Kulys du kartus apdovanotas Lietuvos Valstybine mokslo premija – 1987 m. už darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ (kartu su prof. V. Razumu) ir 2002 m. už darbų ciklą „Ksenobiotikų oksidacinės – redukcinės transformacijos ir citotoksiškumo mechanizmų tyrimai 1988 – 2001 m.“ (kartu su habil. dr. Narimantu Čėnu). 1995 m. akademikui Juozui Kuliui už mokslinių tyrimų ciklą fizikinės cheminės biologijos srityje įteikta Baltijos Asamblėjos mokslo premija.

Akad. J. Kulys yra daugiau nei 400 mokslinių straipsnių, 37 išradimų ir patentų, 4 monografijų – „Analitinės sistemos imobilizuotų fermentų
pagrindu“ (1981), „Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje“ (su V. Razumu, 1983), „Bioamperometrija“ (su V. Razumu, 1986), „Fermentinis
elektrono pernešimas“ (su N. Čėnu, 1988) – autorius. Jis yra gerai žinomų mokslinių žurnalų „Bioelectrochemistry“, „Biosensors & Bioelectronics”, bei „Environment and Chemical Physics“, „Biologija“ „Alergologija ir klinikinė imunologija“ redkolegijų narys. Akademikas yra aktyvus profesinių mokslo draugijų narys – Europos biotechnologų federacijos bei Europos taikomosios biokatalizės draugijos narys, buvęs
Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkas ir didelis šios lietuviškos biochemikų mokslo organizacijos entuziastas, surengęs ne vieną mokslinę
konferenciją, aktyviai skleidžiantis mokslo žodį Lietuvos ir užsienio visuomenei. 

Akademiko Juozo Kulio darbų tarptautinis pripažinimas atvėrė kelius daugelio Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimui su užsienio šalių
partneriais. Toks bendradarbiavimas ir ryšiai su Vakarų Europos ir JAV mokslo visuomene ypatingai suaktyvėjo po Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo. Pats akademikas ir patirties sėmėsi, ir savąja dalinosi su kolegomis, dirbdamas užsienio šalių mokslo institucijose – 1988 m., 1990
m. Braunšveigo biotechnologijos centre (Vokietija), 1990 m. Kranfildo technologijos institute (Didžioji Britanija), 1991 m. Miuncheno technikos universitetas (Vokietija), 1990, 1992–1994 m. Novo Nordisk kompanijoje (Danija).

Optimistinis, šviesus akademiko J. Kulio požiūris į gyvenimą – jo moto: „Dirbk ir gyvenk geriau“. Tai rodo tiek jo nusiteikimą, požiūrį į gyvenimą, tiek ir kūrybines, intelektines galias, kurios ir toliau bus skirtos savo Tėvynės, savojo instituto garsinimui pasaulyje. Neabejojame, ir toliau dalelę savo širdies ir proto profesorius atiduos ateinančioms mokinių kartoms. […]

  
Parengė Virginijus Baranauskas

  

 Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“


 

 

 

 

 

Smush Image Compression and Optimization Skip to content