Jonas Kubilius – matematikas, profesorius, buvęs jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius. Svarbiausios mokslinio darbo kryptys – metrinė, algebrinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematinė statistika, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymas, analizinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematikos istorija Lietuvoje.
Gimė 1921 m. liepos 27 d. stambių Jurbarko rajono Eržvilko seniūnijos Fermų kaimo ūkininkų Petro ir Petronėlės Kubilių šeimoje
Jo tėvai iki sovietinės okupacijos turėjo 37 hektarų ūkį su mediniu malūnu. Šeimoje augo penki broliai, iš kurių Jonas buvo vyriausias.
1928–1932 m. mokėsi Rutkiškių pradžios mokykloje, 1932–1935 m. – Eržvilko progimnazijoje, 1935–1940 m. – Raseinių gimnazijoje. 1940–1943 ir 1945–1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 1948–1951 m. – Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universiteto aspirantūroje.
J. Kubiliaus šeima sovietmečiu buvo represuota – brolis Juozas 1948 m. nuteistas 25 metams lagerio, o motina ir brolis Antanas 1951 m. rudenį buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą.
J. Kubilius 1944–1945 m. dirbo Eržvilko vidurinės mokyklos mokytoju, 1945–1948 m. – Vilniaus universiteto (VU) laboratorijos asistentu, 1946–1948 m. – VU parengiamųjų kursų direktoriumi, 1951–1958 m. – vyr. dėstytoju, docentu. 1958 m. jis apsigynė mokslų daktaro lapsnį ir jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.
1958 m. buvo paskirtas dirbti Vilniaus universiteto rektoriumi. Istoriko Arūno Streikaus teigimu, svarstant jo kandidatuos tinkamumą eiti šias pareigas, J. Kubilių rėmė tuometinis LSSR Mokslų akademijos (LMA) prezidentas Juozas Matulis.
Tavęs VU rektoriumi, J. Kubilius vykdė universiteto partinės organizacijos rekomendacijas kadrų klausimais, atleisdamas iš darbo kai kuriuos komunistų partijai neįtikusius dėstytojus.
VU rektoriumi J. Kubilius dirbo iki 1991 m. Vadovavimo VU laikotarpiu jo pastangomis buvo suremontuoti senieji universiteto rūmai, pradėtas statyti universiteto miestelis Saulėtekio alėjoje, atgautas ir restauruotas Šventųjų Jonų bažnyčios pastatas (jame įkurtas Mokslo muziejus), 1979 organizuotas universiteto 400 metų sukakties minėjimas.
1961–1993 m. jis buvo ir VU katedros vedėjas, 1952–1962 m. – Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis, instituto direktoriaus pavaduotojas, sektoriaus vadovas, 1962–1992 m. – LMA prezidiumo narys, VU Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorius. Skaitė paskaitas daugelyje pasaulio mokslo centrų.
J. Kubilius buvo Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas, visuomeninės organizacijos „Sambūris patirtis“pirmininkas (nuo 2000).
Mokslinė veikla:
Jis nuo 1946 m. nagrinėjo Mahlerio hipotezę metrinėje skaičių teorijoje ir 1949 rado jos dalinį sprendimą. Algebrinių skaičių teorijoje tyrė daugiamates idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo problemas, išplėtojo trigonometrinių sumų ir Hecke’s Z funkcijų nulių tankio tyrimo ir jo rezultatų pritaikymo metodiką. Nustatė algebrinių pirminių skaičių pasiskirstymo įvairiose erdvių srityse dėsnių, įrodė susilpnintą Landau hipotezę dėl racionaliojo pirminio skaičiaus reiškimo dviejų kvadratų suma. 1952–56 sukūrė tikimybinę erdvę aritmetinių funkcijų ir jų funkcionalų reikšmių pasiskirstymui tirti, adityviąsias ir multiplikatyviąsias funkcijas išreiškė priklausomų atsitiktinių dydžių sumomis ir sandaugomis, kreives – atsitiktiniais procesais. Sukūrė tokių dydžių ir jų funkcionalų tyrimo metodą, įrodė didžiųjų skaičių dėsnį, nustatė ribinių skirstinių egzistavimo sąlygas ir ištyrė jų savybes, apibrėžė kai kuriuos aritmetinių Markovo procesų modelius. Nuo 1962 plėtoja analizinius tikimybinės skaičių teorijos metodus, nustatė tikslius fundamentaliosios lemos, nelygybės (vėliau pavadintų jo vardu), aritmetinių Browno judesio modelių paklaidų įvertinimus.
1979–1989 m. jis buvo SSSR Aukščiausiosios Tarybos, 1989–1990 m. – SSSR Liaudies deputatų suvažiavimo narys, 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. Nuo 2001 m. sausio 27 d. – LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.
1958 m ir 1981 m. (kartu su kitais) J. Kubilius apdovanotas LSSR valstybinė premija, 1993 m. – Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2009 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir pasauliniam mokslui jam buvo suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.
Svarbiausi išspausdinti J. Kubiliaus darbai:
- „Tikimybiniai metodai skaičių teorijoje“(1959 21962, rusų kalba, 1964 21968 31978 41992 51997, anglų kalba)
- „Olimpiadinis matematikos uždavinynas su sprendimais“ (kartu su kitais, 1962 21972)
Realaus kintamojo funkcijų teorija “ (1970) - „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“(1980 21996)
- „Davėme žodį ir jį išlaikysime“(1994)
- „Ribinės teoremos“(1998)
- „ Antanas Baranauskas ir matematika“(2001)
- „Vilniaus universiteto istorijos“ (3 t. 1976–1979 lietuvių kalba, 1 t. rusų kalba, 1 t. anglų kalba)
Jis redagavo 1994 m. išleistą „Matematikos terminų žodyną“, buvo šio leidinio autorių kolektyvo pirmininkas.
J. Kubilius mirė 2011 m. spalio 30 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Naudota literatūra:
- „Jonas Kubilius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-kubilius/.
- „Jonas Kubilius“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kubilius_(1921).