Libertas Klimka – mokslininkas, kultūros istorikas, etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujos tarpdisciplininės mokslo šakos – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Lietuvos mokslo istorikų asociacijos vicepirmininkas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinis vadovas, Kraštotyros, Astronomų ir Fizikų draugijų narys, Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertas, tarptautinės organizacijos „Astronomija kultūroje“ narys, astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys, bibliofilinio Martyno Mažvydo klubo narys Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys. Gyvena Vilniuje.
Pagrindinės mokslinių darbų kryptys: tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Jis yra vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980) iniciatorių, nuo 1990 m. – jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė 14 a. pabaigos–15 a. pradžios statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.
nostrifikuota gamtos mokslų daktaro laipsniui. 1967–1975 m. buvo Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis,
1975–1992 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) docentas. 1992 m. apsisprendė dirbti
mokslo istorijos ir etnologijos srityse ir buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio universiteto (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2018-07-01 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros docentu. Čia jis dėstė 1992–2018 metais.
2003 m. L. Klimkai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriaus vardas. 2001–2005 m. jis buvo buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekanas. 2005 m. liepos mėnesį pradėjo eiti Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas.
1998 m. pradėjo eiti Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijos vicepirmininko pareigas, 2005–2010 m. buvo Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.
L. Klimkos mokslinių interesų ir visuomeninės veiklos ratas labai platus. Jis yra parašęs apie tūkstantį įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose, pats jas rengia.
Jis yra parašęs šias knygas: Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais (su V. Žulkumi, 1989), Tikslieji mokslai Lietuvoje (1994), Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas (su E. D. Makariūniene, 1994, pataisytas leidimas 2001), Po tėviškės dangumi (su R. Kazlausku ir Živile Lazdauskaite, 1997 22015), Vilniaus bokštų laikrodžiai (1997), Senovės dievai ir mitinės būtybės (2003), Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje (su Rasa Kivilšiene, 2005), Tautiškumas ir pilietiškumas. Atskirtis ar dermė? (2007), Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija (su A. Ažusieniu ir S. Matulaityte, 2007), Saulės laikrodžiai Lietuvoje (2007), Tėviškės metai (su Irena Bierontaite, 2008), Kaziuko mugė (su kitais, 2009), Tautos metai: Saulės ratu, Mėnulio taku (2008), Lietuviškųjų švenčių rate (2009, papildytas leidimas 2013), Tradicinių kalendorinių švenčių semantika (2009), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos protokolai (su kitais, 2011), Lietuviškų tradicijų skrynelė (2013 22014), Istorijos vėjų pagairėje (su J. A. Krikštopaičiu, 2015), Lietuvos edukologijos universiteto raidos bruožai (2015), Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos (2016 22018), Užkopus į varpų bokštą (2019), Vilniaus rotušė ir jos laikrodis (2020).
Jis yra Straipsnių rinkinio Tautinės tapatybės dramaturgija (2005) sudarytojas (su R. Grigu) ir vienas autorių. Sudarė keletą tautinių papročių ir tradicijų kalendorių.
Yra dalyvavęs daugelyje kraštotyros ekspedicijų. Mėgsta slidinėti kalnuose. Domisi kultūros istorija ir mokslo žiniasklaida, senovinių laikrodžių istorija, projektuoja saulės laikrodžius, asmeninėje bibliotekoje kaupia lituanistines knygas ir kalendorius.
2005 m. lapkričio 23 d. L. Klimkai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija, 1997 m. jis apdovanotas Lauryno Ivinskio premija (1997), Basanavičiaus premija (2005), 2008 m. apdovanotas Stasio Šalkauskio premija.
2019 m. L. Klimkos garbei pavadintas asteroidas nr. 361524 Klimka = 2007FN35.
2. Lietuvos Respublikos Seimas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2261&p_d=34972&p_k=1
Parengė Virginijus Baranauskas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
