Jonas Kęsgaila (lenk. Jan Kieżgajło lot. Johannes Kyensgalowicz, apie 1405–1485) –Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Žemaitijos seniūnas, valstybės ir karinis veikėjas. Yra pagrindo manyti, kad jis gimė apie 1405-uosius metus Kražiuose ir ten pat 1485 m. m. mirė. Jo tėvas buvo LDK didikas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, motina –Medininkų Rėkučio duktė Elena (?). Turėjo brolį Mykolą Kęsgailą, sūnus Stanislovą Jonavičių Kęsgailą ir Mikalojų Kęsgaila, dukrą Eleną.
Yra likę žinių, kad jis kartu su tėvu 1440 m. dalyvavo derybose dėl Kazimiero kandidatūros į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą. Po tėvo mirties 1451–1485 m. buvo Žemaitijos seniūnas. 1454–1466 m. per Trylikametį karą jo nurodymu žemaičiai saugojo kelius tarp Livonijos ir Prūsijos, 1455 m. buvo užėmę Klaipėdą. 1477–1478 m. buvo Trakų kaštelionas, 1478–1484 m. – Vilniaus kaštelionas.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis 1465 m. balandžio 16 d. Gardine surašytu raštu Jonui Kęsgailai padovanojo tris dvarus Žemaitijoje. Vienas iš jų – Pašakarnių dvaras.
Naudota literatūra:
Vikipedija. Laisvoji enciklopedija:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_K%C4%99sgaila (žr. 2022-03-30).