Jurgutis Vladas Rafaelis (1885–1966) – politikas, ekonomistas, akademikas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys (1941), Lietuvos Mokslų akademijos pirmininkas, profesorius, visuomenės ir mokslo veikėjas.
Jis gimė 1885-11-17 Joskauduose (Palangos vlsč.). Mirė 1966-01-09 Vilniuje. Palaidotas Palangoje).
Mokėsi Palangoje, Kaune, Petrapilyje, Miunchene. 1906 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune (1908 m. įšventintas kunigu). 1910 m. Sankt Peterburge baigė Dvasinę katalikų akademiją, 1913 m. – Miuncheno universiteto Valstybės ūkio fakultetą. Jis buvo vienas iš Ateitininkų organizacijos steigėjų. 1916–1917 m. – Saratovo, 1918–1920 m. – Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, pastarosios ir prefektas. 1920–1922 m. buvo Seimo atstovas (nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos; 1922 m. iš šios partijos išstojo). 1922 m. vasario–rugsėjo mėnesiais buvo užsienio reikalų ministras. 1922 m. rugsėjo–929 m. lapkričio mėnesiais buvo Lietuvos banko valdytojas, faktiškasis pinigų emisijos politikos vadovas.
1925–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), nuo 1929 m. – šio universiteto Finansų katedros vedėjas. Čia jam 1925 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1929–1940 m. buvo Valstybės Tarybos narys. 1940–1943 m. dėstė Vilniaus universitete, 1941–1943 m. dirbo šio universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu. 1942–1943 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas. Per nacių okupaciją su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos mokslų akademijos biblioteką. 1941 m. spalio–1942 m. kovo mėnesiais buvo krašto ūkio generalinis tarėjas, priešinosi nacių ūkio politikai Lietuvoje, pateikė savąją ūkio tvarkymo koncepciją.
1943 m. kovo mėnesį dėl antinacistinio pogrindžio agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę kaip vienas įkaitų suimtas
ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje (vadovavo čia įkurtam slaptam švietimo būreliui, vadinamajai Stutthofo akademijai). 1945 m.
pavasarį stovyklą užėmus Sovietų kariuomenei, grąžintas į Lietuvą, vėliau buvo du mėnesius buvo tardomas ir kalinamas Vilniuje, NKVD pastato rūsyje.
Nuo 1945 m. liepos mėnesio dėstė Vilniaus universitete, buvo Finansų ir kredito katedros vedėjas. 1946 m. liepos mėnesį už buržuazinių teorijų
skleidimą per paskaitas atleistas (tik nuo 1957 m. gavo pensiją).
1928 m. Vladas Jurgutis apdovanotas Gedimino 2 laipsnio ordinu, 1934 m. – Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinu.
Literatūra:
1. Kazimieras Tamašauskas, „Vladas Rafaelis Jurgutis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/vladas-rafaelis-jurgutis/.
Parengė Virginijus Baranauskas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“