Jasenskis Julijonas

Julijonas Jasenskis (Ja­siens­kis, Ja­sins­kis, Ja­sins­kas, 1875–1934) – ku­ni­gas, pub­li­cis­tas, ver­tė­jas, Pa­lan­gos vi­ka­ras ir pro­gim­na­zi­jos ka­pe­lio­nas. Palangoje jis darbe pakeitė mirusį ka­pe­lio­ną kunigą Fe­li­ci­jo­ną Juš­ke­vi­čių.

J. Ja­sens­kis gi­mė 1875 m. ba­jo­rų šei­mo­je. Bai­gęs 6 kla­ses, 1891 m. įsto­jo į Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją. Čia mo­ky­da­ma­sis ak­ty­viai pri­si­dė­jo prie tau­ti­nio dar­bo. Sa­vo se­se­rį Fe­li­ci­ją įkal­bė­jo or­ga­ni­zuo­ti slap­tą vai­kų mo­ky­mą. 1895–1898 m. mo­kė­si Pet­ra­pi­lio dva­si­nė­je aka­de­mi­jo­je. Ku­ni­gu įšven­tin­tas 1899 m., kai jau bu­vo už­bai­gęs aka­de­mi­ją. Po to pa­skir­tas Šiau­lių vi­ka­ru. Šias pa­rei­gas ėjo 4 mė­ne­sius. 1900–1906 m. bu­vo Pa­lan­gos pro­gim­na­zi­jos ka­pe­lio­nas (tais lai­kais vys­ku­pas Pa­lan­gos ka­pe­lio­no pa­rei­goms skir­da­vo stip­rios dva­sios ir iš­si­moks­li­nu­sius ku­ni­gus). Čia ku­ni­gas suor­ga­ni­za­vo pla­tų lie­tu­viš­kos spau­dos ga­be­ni­mą iš Ma­žo­sios Lie­tu­vos. Iš Pa­lan­gos įvai­riais ke­liais ir prie­mo­nė­mis jo rū­pes­čiu spau­da pa­tek­da­vo to­liau į Že­mai­ti­ją. Prie šio dar­bo pri­si­dė­jo ir jo gi­mi­nai­čiai, ypač se­se­rys. Slap­tai per sa­vo pa­mo­kas pa­mo­ky­da­vo vai­kus lie­tu­viš­kai skai­ty­ti ir ra­šy­ti. 1906–1911 m. bu­vo Šiau­lių gim­na­zi­jos ka­pe­lio­nas, 1911–1917 m. – Šiau­lių baž­ny­čios ad­mi­nist­ra­to­rius, 1917–1931 m. – Šiau­lių šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios kle­bo­nas, Jo­niš­kio de­ka­na­to de­ka­nas, „Sau­lės“ įstai­gų mo­de­ra­to­rius, 1931–1934 m. – Erž­vil­ko kle­bo­nas.

Ben­dra­dar­biau­ti lie­tu­viš­ko­je spau­do­je („Tė­vy­nės sar­ge“, „Vie­ny­bė­je lie­tuv­nin­kų“ ir kt.) pra­dė­jo dar bū­da­mas klie­ri­ku. Pa­si­ra­ši­nė­da­vo sla­py­var­džiais – J. Uo­sis, Juo­sis. 1903–1904 m. re­da­ga­vo Til­žė­je leis­tą ka­ta­li­kiš­ką mė­ne­si­nį laik­raš­tį „Kry­žius“. Pats tuo me­tu ra­šė daug straips­nių. No­rė­da­mas per­siųs­ti ran­kraš­čius lei­dė­jams ar­ba gau­ti lie­tu­viš­kos spau­dos, nau­do­jo­si knyg­ne­šių Iz. Po­ciaus, J. Ru­da­vi­čiaus ir ke­le­tos ki­tų knyg­ne­šių ir už­draus­tų kny­gų pla­tin­to­jų pa­slau­go­mis. Ra­šė ir pro­zos kū­ri­nius, ver­tė re­li­gi­nio tu­ri­nio ir ki­to­kią li­te­ra­tū­rą. Yra pa­ren­gęs ti­ky­bos va­do­vė­lių. Nuo 1931 m. gy­ve­no Šiau­liuo­se (bu­vo ne­te­kęs ko­jos). 1931 12 01 jam, kaip spau­dos drau­di­mo me­tu pa­si­dar­ba­vu­siam as­me­niui, pa­skir­ta 225 Lt pen­si­ja[i]. Mi­rė 1934 03 31 Erž­vil­ke.

Panaudota literatūra:

1. Barauskas Bronislovas, Mukienė Danutė, „Palangos kunigų vinjetė“, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [sudarė Danutė Mukienė], Vilnius, 2007, p. 135.

Parengė Danutė Mukienė

_____________________

[i] In­ter­ne­to duo­me­nų ba­zė „Lie­tu­vos knyg­ne­šiai ir da­rak­to­riai 1864–1904“. In­ter­ne­to pri­ei­ga <http://www.spau­dos.lt/DBa­ze/Straips­niai/Fra­mes.htm?1776>. Žr. 2007-05-20.