Janina Karnišova (Sebeckytė) gimė 1940 m. Gargžduose, Adolfinos ir Petro Sebeckių šeimoje. Ji buvo devintas tėvų vaikas (kartu su ja šeimoje augo dar penkios seserys ir trys broliai). Antrojo pasaulinio karo metais Sebeckiai persikėlė gyventi į Telšius. Jų šeimoje visada tvyrojo kūrybinė aplinka. Tėvai mėgo skaityti, dainuoti, tėvelis griežė smuiku. To buvo mokomi ir vaikai. Dvi jų dukros (Liuda ir Janina) suaugusios tapo puikiomis pedagogėmis, Telšių Žemaitės dramos teatro aktorėmis, o trečioji – Adelė Matulevičienė – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktore.
Vidurinį išsilavinimą Janina įgijo Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje (dabar – Žemaitės gimnazija). Čia ji buvo žinoma kaip gera sportininkė, šokėja (šoko mokyklos liaudies dainų ir šokių ansamblyje, besimokydama septintoje klasėje sukūrė Zuikio vaidmenį mokykloje pastatytoje operetėje). Vilniaus universitete studijuodama istoriją, šoko studentų liaudies dainų ir šokių ansamblyje, vėliau – pramoginius šokius.
Baigusi universitetą atvyko dirbti į Telšių rajono Žarėnų vidurinę mokyklą, po kurio laiko pradėjo dirbti istorijos mokytoja ir užklasinio darbo vadove savo buvusioje Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Čia ji vadovavo moksleivių šokių kolektyvams, kurie aktyviai dalyvavo rajono ir Respublikos kultūriniame gyvenime, buvo aukštai įvertinami įvairiose apžiūrose.
Pabandyti savo jėgas scenoje – ateiti į Telšių Žemaitės dramos teatrą ją prikalbino sesuo – jau anksčiau čia vaidinusi Liuda Sebeckytė (Lėverienė). Pirmasis spektaklis, kuriame Janina dalyvavo, buvo Egidijaus Radžiaus 1966 m. režisuotas Tadeušo Kožušniko „Svirplys, arba Gerų paslaugų biuras“. Tada ji sukūrė sekretorės vaidmenį. Po metų, statant Boriso Gorbatovo „Tėvų jaunystė“, Janinai buvo patikėtas pagrindinis – Natašos – vaidmuo. Šis spektaklis mėgėjų teatrų respublikinėje apžiūroje buvo pripažintas geriausiu.
Iš pirmaisiais dešimtmečiais Telšių Žemaitės dramos teatro scenoje pastatytų spektaklių Janinai labiausiai įsiminė 1967 m. Alberto Vilimo režisuota Levo Tolstojaus drama „Tamsos galybė“, kuriame ji sukūrė pagrindinio spektaklio herojaus žmonos Inisijos vaidmenį. Su nostalgija Janina prisimena ir 1983 m. teatre pastatytą Žemaitės „Marčią“, kurioje vaidino Katrę. 1990 m. šį spektaklį atkūrė Žemaitės dramos teatro Nepriklausomų aktorių klubas „Amplua“, kurio aktyvi narė buvo ir Janina (šį kartą spektaklyje ji sukūrė vienos iš trijų kaimynių-pletkininkių vaidmenį). Vėlesniais metais vaidino spektakliuose „Pinigėliai“, kuris buvo pastatytas pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą, Kastyčio Brazausko režisuotame spektaklyje „Liubica – pirmasis daugiskaitos asmuo“ ir daugelyje kitų. Žiūrovų atmintyje yra įsirėžęs ir jos sukurtas Olenkos vaidmuo iš Emilio Braginskio ir Eldaro Riazanovo spektaklio „bendradarbiai“. Iš viso Žemaitės dramos teatre J. Karnišova jau yra sukūrusi daugiau negu 20 vaidmenų.
Janina ištekėjo 1969 metais. Gyvenant santuokoje gimė dukra Inga, kuri tapo buhaltere, gyvena Telšiuose ir savo gyvenimą susiejo su ilgamečiu teatro pastatymo dalies vedėju Alvingu Teniuku. Jie Janinai padovanojo anūkėlę Justę.
Janina sako:
„Man teatras – gyvenimas. Teatro spektaklis – tai gyvenimo epizodas, kurį aktorius turi išgyventi. Nemėgstu vaidybos. Jei spektaklyje veikėjas nori verkti, tai ir verk tikromis ašaromis, o ne juokis nusisukęs. Jei nori juoktis, tai ir juokis. Ir visai nesvarbu, koks tas juokas bus – garsus, atviras ar tylus ir net krizenimas. Gal dėl tokio požiūrio ne su visais režisieriais būdavo malonu dirbti. Á teatrą atėjau atsitiktinai, nors įvairias situacijas „vaidinau“ nuo pat vaikystės (kieme, mokykloje). Toks mano požiūris į teatrą.“1
______________________________
1 Danutė Jackutė, „Kurdama vaidmenį aktorė gyvena herojų gyvenimą“, Kalvotoji Žemaitija (Telšiai) 2011-11-09, nr. 126 (9105).
Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)