Konstantinas Jakovlevas-Mateckis (1929–2021)– Lietuvos inžinierius architektas, mokslininkas (architektūros profesorius, habilituotas mokslų daktaras), nusipelnęs Lietuvos mokslo veikėjas, Valstybinės architektūros premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, savitos pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas, stambių architektūros objektų, pastatytų ne tik šalyje, bet ir užsienyje, autorius.
Jis gimė 1929 m. kovo 6 d. kilmingoje Kauno lietuvių inteligentų šeimoje. Jo tėvas buvo valstybės ir visuomenės veikėjas, valstybės tarnautojas Mykolas Jakovlevas-Mateckis, motina – Zinaida Jakovleva-Mateckienė.
1936–1941 m. mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grikiškienės mokykloje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jo šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš senelių Micaičių palivarką. Tada Konstantinas tęsė mokslus Kuršėnų gimnazijoje, kurią sėkmingai baigė 1948 m. ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą (vėliau – Kauno politechnikos institutas). 1954 m. baigęs Kauno politechnikos instituto Architektūros fakultetą, dirbo Vilniaus statybos technikume direktoriaus pavaduotoju, vėliau – direktoriumi. Jo pastangų dėka buvo pastatytas ir labai gerai įrengtas technikumo kompleksas. Esant didžiuliam vadovėlių stygiui, čia jis parašė savo pirmąjį vadovėlį – „Trobesių architektūrinių konstrukcijų pagrindai“ (1948 m.).
1957 m. Konstantinas vedė anglų kalbos dėstytoją Dalilą Germanavičiūtę. Ji daugelį metų dirbo Kalbų katedros vedėja Vilniaus statybos technikume, kuris vėliau tapo Vilniaus aukštesniąja statybos ir dizaino mokykla, kolegija.
1959 m. jiems gimė duktė Vilija, kuri Vilniaus universitete baigė anglų filologijos studijas, dirbo diplomate Jungtinėje Karalystėje Londone – Lietuvos Respublikos ambasados konsule.
Jos vyras Gintaras Jatkonis – žurnalistas, dirbo viešųjų ryšių srityje.
1960 m. Konstantinas Mateckis buvo pakviestas dirbti į Staklių pramonės įmonių projektavimo institutą („Lietuvos staklių projektas“) architektų grupės vadovu, o vėliau tapo šio instituto vyriausiuoju architektu. Kuriant Lietuvos staklių pramonę jis pasižymėjo kaip talentingas architektas ir organizatorius. Jis yra 9 pastatytų Lietuvos staklių pramonės kompleksų architektūrinės dalies autorius: Vilniaus „Komunaro“ staklių ir Šiaulių precizinių staklių gamyklos, Vilniaus metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto su bandomąja gamykla „Precizika“, Kauno tvirtinimo detalių ir Šilutės hidraulinių pavarų gamyklos, Kiržačiaus instrumentų instituto su gamykla prie Maskvos ir kt.
1964 m. K. Jakovlevas-Mateckis, sukaupęs projektavimo ir gamybinio darbo patirtį, įstojo į Lietuvos statybos ir architektūros instituto aspirantūrą, kurią baigęs 1969 m. Kauno politechnikos institute sėkmingai apgynė architektūros kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją.
1968 m. jis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus techninės estetikos mokslinio tyrimo institutą (dabar – Dizaino institutas) Aplinkos architektūrinio formavimo skyriaus vedėjo pareigoms. Čia jis išplėtojo skyriaus mokslinę ir kūrybinę veiklą. Jam vadovaujant buvo rengiami ne tik atskirų pramonės įmonių, gamybinių organizacijų aplinkos formavimo projektai, bet, atlikus mokslinius tyrimus, pradėtos rengti ir mokslinės metodinės rekomendacijos ištisoms pramonės ūkio šakoms – lengvajai, maisto, grūdų perdirbimo, prietaisų gamybos, statybos pramonei ir kt. Šie darbai buvo išleisti atskiromis knygomis, monografijomis. Tai „Pramonės teritorijų želdynai“ (1973), „Estetiška aplinka grūdų saugojimo ir perdirbimo įmonėse“ (1975), „Skaičiavimo centrų interjero įrengimo rekomendacijos“ (1975), „Estetiška aplinka duonos ir pieno pramonės įmonėse“ (1979), „Mažoji architektūra pramonės įmonėms“ (1979) ir kt.
Jo moksliniai ir kūrybiniai darbai buvo plačiai diegiami Lietuvos įmonėse. Jie skatino aplinkos estetinio lygio ir gamybos kultūros kilimą bei darbo sąlygų pagerėjimą.
1981 m. už darbų kompleksą „Pagrindinių gamybinės aplinkos estetinio formavimo mokslinių principų sukūrimas, jų taikymas šakinėse metodinėse rekomendacijose ir įdiegimas Respublikos pramonės ir žemės ūkyje“ K. Mateckiui buvo suteikta Lietuvos valstybinė
architektūros premija.
1983 m. jis Sankt Peterburge sėkmingai apgynė architektūros habilituoto daktaro disertaciją.
Konstantinas Mateckis kaip žinomas ir patyręs mokslininkas bei geras organizatorius, vadovavo ir daugeliui mokslinių darbų, atliekamų pagal ESPT šalių ir JUNESCO kompleksines programas.
Dirbdamas techninės estetikos moksliniame tyrimo institute daugiau negu 25 metus, jis sukūrė savitą pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos architektūrinio formavimo mokyklą, parengė jos mokslinius teorinius pagrindus.
1976 m. K. Jakovlevas-Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Miestų statybos katedrą, kurioje daugelį metų dirbo. Čia jam 1985 m. jam buvo suteiktas docento, o 1987 m. – profesoriaus vardas. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas Architektūros fakulteto dekanu. Jam vadovaujant fakultete iš pagrindų buvo pertvarkytas architektų rengimo mokymo procesas. Profesorius tuo pat metu aktyviai dirbo ir mokslinį darbą, vadovavo aspirantų darbams. Dirbdamas dekanu parengė ir išleido tris monografijas: „Kompleksinis pramonės teritorijų sutvarkymas“ (1989), „Trumpas architekto žinynas. Landšafto architektūra“ (1990, kartu su bendraautoriais), „Gamybinės aplinkos dizainas“ (1990, kartu su bendraautoriais), paskelbė daugelį mokslinių straipsnių. Jis aktyviai dalyvavo universiteto pertvarkos procese.
1989 m. profesoriui K. Jakovlevui-Mateckiui už nuopelnus architektūros mokslui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.
1995 m. K. Jakovlevas-Mateckis vėl buvo išrinktas Miestų statybos katedros profesoriumi. Vadovaudamas katedrai jis aktyviai dalyvavo pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, vadovavo bakalaurų, magistrantų, doktorantų darbams. 2003 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“ išleido jo monografiją „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ ir vadovėlį „Miestotvarka“ (parengta kartu su bendraautoriais). Jis dažnai dalyvavo architektūros, landšafto architektūros ir aplinkos dizaino darbų konkursuose, kuriuose yra pelnęs dvi pirmąsias (1979, 1980), tris antrąsias (1981, 1983, 1986) ir dvi trečiąsias (1986, 2002) premijas. Be to, už mokslinius ir projektinius darbus jis yra apdovanotas aukso (1978 m.), trimis sidabro (l979–1963 m.) ir bronzos (1976 m.) medaliais.
Profesorius ir visą laiką aktyviai dalyvavo kūrybinėje veikloje. Jis parengė daugelį reikšmingų projektinių darbų: tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ aplinkos estetinio formavimo koncepciją ir aplinkos dizaino projektus, Ignalinos atominės elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aplinkos kraštovaizdžio formavimo ir interjero projektus, Visagino santuokų rūmų rekonstrukcijos ir interjero projektus, Vilniaus antrosios ir trečiosios elektrinių architektūrinės renovacijos projektus ir kt.
Profesorius K. Jakovlevas-Mateckis už mokslinę ir kūrybinę veiklą kraštovaizdžio architektūros srityje apdovanotas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro dviem (2002, 2003 m.) padėkos raštais „Už nuopelnus puoselėjant kraštovaizdžio architektūros tradicijas šalyje“. Jo aktyvi mokslinė ir kūrybinė veikla neliko nepastebėta Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose – profesorius daugelį metų dirbo vizituojančiu profesoriumi Baltstogės politechnikos universitete, Romos universitete „La Sapienza“, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, buvo renkamas Sankt Peterburgo statybos ir architektūros universiteto (1986–1991) ir Maskvos architektūros akademijos (1995–2000) Specialiosios mokslinės tarybos architektūros disertacijoms ginti nariu. Jis buvo dažnai kviečiamas oponuoti disertacinius darbus užsienyje. Tai aukštas Lietuvos mokslininko mokslinių ir kūrybinių darbų pripažinimas. Profesorius didelį mokslinį, visuomeninį darbą atliko Vilniaus Gedimino technikos universitete, daugelį metų, net tris kadencijas, buvo Universiteto Tarybos ir Senato narys, ilgą laiką – Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos mokslų žurnalų „Urbanistika ir architektūra“ bei „Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka“ redakcijos kolegijų narys, Menotyros mokslų bei Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties komisijų narys, daugelio doktorantūros komitetų narys, vadovas ir kt.
1997 m. profesorius apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui“, 2000 m. – „Universitetinio dešimtmečio medaliu“, 2003 m. – Garbės ženklu „Už nuopelnus Baltstogės aukštajai valdymo ir finansų mokyklai“ (Lenkija), 2004 m. – Vilniaus dailės akademijos Lauryno Stuokos Gucevičiaus ir Pranciškaus Smuglevičiaus garbės medaliu „Už nuopelnus Vilniaus dailės akademijai“ ir pan.
2004 m. profesorius buvo išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos tikruoju nariu akademiku.
Profesorius buvo aktyvus Lietuvos architektų, Lietuvos dizainerių ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungų narys, daug metų ėjo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Apibendrinant profesoriaus Konstantino Mateckio-Jakovlevo mokslinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą, kurią sudaro 30 architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos dizaino mokslinio tyrimo darbų, 26 monografijos ir knygos (dalis parengta kartu
su bendraautoriais), iš jų 8 išleistos užsienyje, daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 projektų, kurių dauguma įgyvendinti ir t. t., galima tvirtinti, kad profesorius įnešė svarų indėlį į Lietuvos mokslą ir kultūrą. Todėl 2004 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai
profesorius Konstantinas Jakovlevas-Mateckis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
K. Jakovlevas-Mateckis mirė 2021m. lapkričio 12 d. Vilniuje.
Tekstas parengtas pagal prof. habil. dr. E. Budreikos ir prof. dr. M. Burinskienės spaudoje paskelbtus tekstus, pagal informaciją, skelbiamą knygoje „Kuršėnų enciklopedija“ (Vilnius, 2005). P. 157–162.
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
