Ivanauskaitė-Lastauskienė Marija (Lazdynų Pelėda)

Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė – viena iš dviejų seserų, savo kūrybą pasirašinėjusių bendru Lazdynų Pelėdos vardu. Ji laikoma pirmąja feminizmo idėjų skleidėja lietuvių grožinėje literatūroje. Marija pirmoji lietuvių grožinėje literatūroje pradėjo rašyti apie moteris, kurios išsilaisvinusios, siekia įsigyti profesiją ir būti nepriklausomos, taip pat ir meilėje.

Marija gimė 1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose literato ir dailininko Nikodemo Ivanausko šeimoje. Pradinį išsilavinimą, kaip ir jos sesuo Sofija, įgijo namuose, kur dukras mokė jų tėvas. Kai Marijai ėjo šešiolikti metai, ji išvyko gyventi į Varšuvą pas savo tetą. Čia ji mokėsi siuvėjos amato. Išmokusi jo, kurį laiką dirbo Varšuvoje. Paskatinta Povilo Višinskio ir sesers, nuo 17 metų amžiaus laisvu laiku kurdavo lenkų kalba. Tuo laikotarpiu šia kalba ji paskelbė pluoštą savo parašytų eilėraščių, apsakymų ir apysaką „Be vakaro“.

1879 metais apsigyveno Sankt Peterburge. Čia ji dirbo drabužių papuošalų dirbtuvėje, lenkų socialistų bibliotekoje. 1903 m. šiame mieste ji ištekėjo už 10 metų jaunesnio baltarusių istoriko, publicisto, visuomenės ir politinio veikėjo Vaclovo Lastausko (Vaclav Lastouski, 1883–1938).

politikas, istorikas ir publicistas Vaclavas  Lastouskis (Lastauskas) (1883-1938).Jie susilaukė dviejų dukterų, bet ši santuoka, kaip ir jos sesers Sofijos, nebuvo sėkminga ir greitai iširo.

1903 m. įsikūrė Paragiuose.

1905 ir 1907 m. Marija gyveno tai Paragiuose, tai gimtinėje, tai Rygoje, o tada įsikūrė Vilniuje. Čia ji daugiausiai laiko skirdavo kūrybai.

1908 m. Marijai sutikus, sesuo Sofija jos kūrinėlius pradėjo versti iš lenkų į lietuvių kalbą, kiek perdirbdavo ir lietuviškuose žurnaluose ėmė publikuoti bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu

1909–1938 m. Marija su pertraukomis gyveno Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su seserimi glaudėsi Paragiuose.

Vilniuje, Pylimo g. 5/2, yra išlikęs mūrinis namas, kurio viename pirmojo aukšto namo bute (buto numeris nežinomas) 1910–1916 m. gyveno  Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė su šeima. Yra išlikę duomenų, kad šiame vieno kambario nedideliame bute, kurio virtuvėje nebuvo net lango, karaliavo Marijos vyro kolekcionuojami paveikslas ir kitos senienos.

1926 m. seseriai Sofijai mirus, rašė lietuviškai ir kūrinius skelbdavo Lastauskienės pavarde. 

Iki Antrojo pasaulinio karo ji ilgą laiko gyveno tėvų sodyboje Paragiuose. Čia ji mėgo rašyti. Paragiuose gimė Petrogrado prisiminimais bei įspūdžiais pagrįsti romanai „Šviesuliai ir šešėliai“, „Šiaurės sostinėje“ ir „Praeities šmėklos“.

Rašydama lietuviškai jis didelės kūrinių meninės vertės nepasiekė.

1938 m. Marija įsikūrė Kaune. Čia ji 1957 m. liepos 19 d. ir mirė.

1914 m. Vilniuje buvo išleisti Lazdynų Pelėdos „Raštai“. 1921–1922 m. Vilniuje ir Kaune išleistas keturi rašytojų „Raštų“ tomai. Netrukus po to, 1928-aisiais, Marijampolėje buvo išleista viena „Raštų“ knyga, o 1954–1955 m. Vilniuje – septynios „Raštų“ knygos.

Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės vardu pasirašyti kūriniai papildomai dar sugulė į 1939–1940 m. Kaune išleistas dvi „Raštų“ knygas.

Žymiausi M. Ivanauskaitės-Lastauskienės kūriniai: apsakymai „Vanka“ (1911), „Paša“ (1912), 1946 m. išleistas apsakymų rinkinys „Upės dovana“, apysakos „Auka“ ( 1907), 1928–1930 m. parašyta „Šiaurės sostinėje“, jau minėti trys jos romanai: „Šviesuliai ir šešėliai“ (1925), „ Praeities šmėklos“ (parašyta po 1926), „Iki mirties“ (1939)

 

Rašytojos Marijos Ivanauskaitės (Lazdynų Pelėdos) atminimo įamžinimas

  • 1966 m. birželio 18 d. restauruotame Paragių dvaro gyvenamojo namo pastate duris atvėrė Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus, kuris veikia iki šiol. Dvaro sodyboje jau yra restauruota klėtelė. Parke yra pastatyta scena, kurioje kasmet vyksta tarptautiniai mėgėjų teatrų spektakliai, koncertai, tradiciniais yra tapę šio dvaro sodyboje vykstantys menininkų plenerai ir konferencijos.
  • 1972 m. Vilniuje, Pylimo g. 5/2, prie mūrinio namo sienos, buvo pritvirtinta memorialinė lenta, kuri liudijo, kad šiame name 1910-1916 m. gyveno rašytoja Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Laikui einant šios lentos neliko. Dabar ant šio pastato yra tik memorialinė lenta, skirta Marijos vyrui Vaclavui Lastauskui.
  • 1995 m. lapkričio 23 d. Vilniaus senamiestyje, prie Visų šventųjų bažnyčios (Karmelitų g. / Visų Šventųjų g Visų šventųjų g.) viename iš gražiausių ir vilniečių dažnai lankomų skverų atidengtas įspūdingas skvere atidengtas skulptorės Daliutės Onos Matulaitės (architektai Jūras Balkevičius ir Rimantas Buivydas) sukurtas seserims Sofijai ir Marijai Ivanauskaitėms (Lazdynų Pelėdai) atminimui skirtas bronzinis paminklas „Seserys“. Pasak literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės, „Tai paminklas, kuriame jaučiamas amžinas Žemaitijos kelias į Vilnių. Su klumpėmis, kraičio skryniomis, su namais“.
  • 2022 m. Akmenės rajono savivaldybė įsteigė Lazdynų Pelėdos literatūrinę premiją už geriausią per pastaruosius dvejus metus išleistą apysaką ar romaną.

 

Naudota literatūra:

  1. Arnatkevičiūtė Laima, „Lazdynų Pelėda. Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, t. 11.
  2. „Lazdynų Pelėda“, Vilnijos vartai“: www.vilnijosvartai.lt/personalijos/lazdynu-peleda/.

  
Parengė Danutė Mukienė

Smush Image Compression and Optimization