Algirdas Girininkas – archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas, profesorius, akmens amžiaus žinovas, knygų autorius, bendraautoris, sudarytojas. Svarbiausios mokslinių, archeologinių tyrimų sritys: baltų priešistorės kultūra, priešistorės visuomenės ir ūkio raida, zooarcheologija, indoeuropiečiai, baltų etnokultūra, akmens ir bronzos amžiaus paminklų tyrimai Lietuvoje ir Rytų Pabaltijyje.
Gimė 1949 m. rugsėjo 23 d. Telšiuose. 1967 m. baigė Telšių 3-ąją vidurinę mokyklą, 1972 m. – Vilniaus universiteto istorijos studijas.
Tapti archeologu paskatino žymus Žemaitijos muziejininkas ir archeologas Vitas Valatka.
1972–1974 m. dirbo Trakų istorijos muziejaus Ikitarybinio laikotarpio skyriaus vadovu. 1974 m. perėjo dirbti į Lietuvos istorijos institutą. 1980–1981 m. ir 1985–1986 m. dirbo TSRS Mokslų Akademijos Archeologijos instituto Leningrado skyriuje. 1982 m. Vilniuje apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Vėlyvasis neolitas Rytų Lietuvoje“, 1998 m. – habilitacinį darbą tema „Baltų kultūros ištakos“.
1993–1998 m. dirbo Lietuvos kultūros paveldo moksliniame centre, o nuo 1998 m. iki 2005 m. –buvo Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vadovas. Nuo 2005 m. – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytojas.2009 m. Klaipėdos universitete jam buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 2005 m. jis yra leidinio „Archaeologia Baltica“, nuo 2006 m. – „Lituanistica“, nuo 2010 m. – „Arheoloğija un etnografija“ redaktorių kolegijų narys. Jis yra daugelio mokslinių straipsnių, skirtų akmens amžiaus Nemuno ir Kundos, Narvos archeologinėms kultūroms, jų kūrėjų genotipui, autorius.
Archeologinius tyrinėjimus vykdė trijose Lietuvos vietose: Jaros upės baseine (Anykščių r.), Kretuono apyežeryje (Švenčionių r.) ir Katros upės baseine (Varėnos r.). Tyrinėjo Mustenių-Baubonių, Strėvos pilkapynus, Reškutėnų piliakalnį, kartu su Ramute Rimantiene – Šventosios (Palangos m.), Nidos, Margių, Barzdžio miško (Varėnos r.), Šarnelės (Plungės r.) gyvenvietes, su Adomu Butrimu – Biržulio apyežerio gyvenvietes. Dalyvavo Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos archeologinių paminklų tyrimuose. Yra vadovavęs archeologų ir etnografų ekspedicijoms.
Įrodęs Pabaltijo kultūrų tolydžią raidą nuo mezolito pradžios X tūkst. pr. m. e. iki geležies amžiaus, ir ištyręs kaimyninių Lietuvai valstybių muziejų fondų archeologinę medžiagą, suformulavo baltų – autochtonų, t. y., vietinių gyventojų nuo poledynmečio teoriją ir ją pagrindė, neigdamas esmines virvelinės keramikos kultūros įtakas baltų formavimuisi III tūkst. pr. m. e., oponuodamas kitai žinomai archeologei Rimutei Rimantienei.
Sovietmečiu platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką.
2006 m. jo nuopelnai mokslui įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2009 m. – Lietuvos mokslo premija.
Išspausdintos A. Girininko knygos:
- „Kretuonas: Vidurinis ir vėlyvasis neolitas“, Vilnius, 1990.
- „Baltų kultūros ištakos“, Vilnius, 1994.
- „Osteoarcheologija Lietuvoje“ (kartu su Linu Daugnora), Vilnius, 1996.
- „Lietuvos priešistorė: materialinės ir dvasinės kultūros raida, genčių formavimasis“ (kartu su O. Lukoševičiumi), Vilnius, 1997.
- „Rytų Pabaltijo bendruomenių gyvensena XI–II tūkst. pr. m. e.“ (kartu su Linu Daugnora), Kaunas, 2004.
- „Akmens amžius (Lietuvos archeologija, t. 1)“, Vilnius, 2009.
- „Baltų kultūros ištakos“ (monografijos II d.), Klaipėda, 2011.
A.Girininkas yra vienas iš V. Valatkos knygos „Žemaičių žemės tyrinėjimai. Knyga 1. Archeologija“ (Vilnius, 2004) sudarytojų.
Naudota literatūra:
- „Algirdas Girininkas“, Lietuvos archeologijos draugija: https://lad.lt/girininkasalgirdas/.