Jurgis Galdikas (1883–1963) – prelatas, pedagogas, filosofas, teologijos mokslų daktaras, Šventosios koplyčios statytojas, visuomenės veikėjas, Pasaulio teisuolis.
J. Galdikas gimė 1883 m. balandžio 23 d. Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Lazdininkų kaimo ūkininkų Jono ir Liudvikos Galdikų šeimoje, kurioje augo 5 vaikai (Jurgis buvo vyriausias). Iš pradžių jis mokėsi slaptoje Lazdininkų kaimo pogrindinėje lietuviškoje, Darbėnų pradžios mokykloje ir Palangos progimnazijoje. Tada įstojo į Kauno kunigų seminariją. Baigus ją 1907 m. rugsėjo 9 d. buvo įšventintas kunigu. Vėliau teologijos mokslus žinias gilino studijuodamas Insbruke (Austrija) ir Liuvene (Belgija). Mokydamasis Liuveno universitete, jis kartu su bendraminčiais kunigais 1909 m. įkūrė „Lietuvių jaunuomenės tautiškai mokslišką draugiją „Lietuva Belgijos Louvain‘e“ („Lietuva“). 1911 m. šiame universitete apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
Vėliau dar vienerius metus teologijos žinias gilino Miunsteryje (Vokietija). Sugrįžus į Lietuvą, jis buvo paskirtas vikaru į Šiaulius. Čia jis aktyviai įsijungė į Katalikų blaivybės centro veiklą, ėjo šio centro valdybos pirmininko pareigas. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu buvo Šiaulių bažnyčios klebonas. Šiauliuose jis aktyviai dalyvavo krašto visuomeniniame gyvenime, rūpinosi švietimo, kultūros reikalais. Jo rūpesčiu buvo įsteigta Šiaulių gimnazijos Šiauliuose (kurį laiką jis jai ir vadovavo), keturios Šiaulių miesto ir 10 Šiaulių valsčiaus kaimų pradžios mokyklų. 1916 m. vokiečiai jį suėmė ir kartu su būriu kitų Lietuvos kunigų išvežė į Vokietiją. Po karo sugrįžęs į Lietuvą, 1919–1927 m. dirbo naujosios Kražių Žiburio gimnazijos direktoriumi. 1927 m. tapo Telšių vyskupijos kanauninku, kurį laiką (iki 1930 m.) ėjo Telšių vyskupijos kurijos kanclerio pareigas.
1927–1932 m. Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, inspektorius.
Nuolat palaikė ryšį su savo gimine, Kretingos ir Palangos krašto žmonėmis. Matydamas, kad Šventosios krašto žmonėms dėl didelių atstumų ir blogo susisiekimo yra sudėtinga nuvykti į katalikų bažnyčiose vykstančias pamaldas, jis 1931 m. kartu su savo broliu, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoriu Valentinu Galdiku, Pašvenčių kaime (dabar – Šventoji), savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, seseriai sutikus, šalia Šventosios upės pastatė medinę Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės (lot. „Stella Maris“ – Jūrų žvaigždė bažnytėlę (koplyčią)). Darbai vyko 3 mėnesius. Tų pačių metų liepos 12 d. koplyčią pašventino Telšių kunigų seminarijos rektorius Vincentas Borisevičius. Užbaigus bažnyčios statybos ir vidaus įrengimo darbus, J. Galdikas šią jo nuosavybei priklausiusią koplyčią nemokamai perdavė Telšių vyskupijai. Koplyčia išliko iki mūsų dienų. Dabartinis koplyčios adresas: Paupio g. 30, Palanga.
Koplyčia medinė, liaudies stiliaus, labiau panaši į nedidelę bažnyčią, o ne į koplyčią. Daugelį metų joje buvo laikomos pamaldos – pastatas naudotas kaip bažnyčia. Ši koplyčia, kaip ir Šventosios gyvenvietėje dabar stovinti mūrinė bažnyčia, priklauso Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės (Stella Maris) parapijai.
1932–1938 m. J. Galdikas buvo Šilalės klebonas, vėliau buvo paskirtas eiti klebono pareigas Palangoje. Čia dirbdamas jis pastatė naują mūrinę kleboniją. 1941 m. sausio mėnesį buvo paskirtas Veiviržėnų klebonu. Dirbdamas Veiviržėnuose Antrojo pasaulinio karo metais jis Antrojo pasaulinio karo metais Veiviržėnuose jis padėjo žydų tautybės Frumai Pupsaitei slapstytis nuo nacių. Vėliau ji ėjo Švėkšnos dekano pareigas, jam suteiktas prelato titulas. 1953–1956 m. buvo Klaipėdos, Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas, 1956–1963 m. – Šilalės altarista.
Mirė 1963 m. birželio 17 d. Šilalėje, palaidotas Šilalės kapinėse.
2005 m., jau po mirties, už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais jam suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, jis apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
2013 m., minint J. Galdiko 130-ąsias gimimo metinių sukaktį, Šventosios bažnytėlės fasado pakabinta memorialinė lenta, kurioje įamžintas šią koplyčią pastačiusių brolių Jurgio ir Valentino Galdikų atminimas.
Literatūra ir šaltiniai:
- Barauskas Bronius, Palanga. Šimtmečių epizodai, 1983–1984 m.
- Budriūnaitė Dangirūta, „Pasaulio teisuolis Jurgis Galdikas – pirmosios bažnyčios Šventojoje statytojas“, Vakarinė Palanga [Palanga], 2015-04-15–18, p. 8.
- Galdikas Jurgis, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1955, t. 6, p. 482–483.
- Grajauskienė Livija, „Stella Maris“ – žvaigždutė ant Šventosios upės kranto, Palangos tiltas [Klaipėda], 2013-04-19, p. 8.
- Klietkutė Jolanta, „ Jurgis Galdikas“, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka : https://www.kretvb.lt/personalijos/galdikas-jurgis/ (žr. 2022-02-02).
- Kviklys Bronius, Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija, t. 1. – Čikaga, 1980.
- Sobeckis Dainius, „Medinė Šventosios Švč. Mergelės Marijos (Jūrų Žvaigždės) koplyčia“, Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [sudarė Danutė Mukienė], Vilnius, 2007, p. 176–179.
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt.
- „Paminėtos prelato gimimo metinės“, XXI amžius, 2013-07-19.
- „Parapija ir kunigai“, Tubinių istorija: https://tubiniuistorija.lt/tubines/tubiniu-istorijos-pedsakais/tubiniu-parapija (žr. 2022-01-24).
- „Šventoji“, Lietuviškoji enciklopedija, t. 8 [vyriausias redaktorius prof. Vaclovas Biržiška], Kaunas, 1940.
Nuotraukoje – prelatas, pedagogas, filosofas, teologijos mokslų daktaras Jurgis Galdikas (1883–1963). Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš interneto svetainės „Tubinių istorija“: https://tubiniuistorija.lt/tubines/tubiniu-istorijos-pedsakais/tubiniu-parapija.
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“
