Gadonai – bajorų giminė. Žemaitijoje įsikūrusi viena jos šeima čia atvyko iš Livonijos. Ten jų pavardė buvo Gaden. Mažeikių krašto enciklopedijoje (adresas internete https://www.mke.lt/Gadonai) rašoma, kad 1635 m. Griežės bažnyčioje (Latvija) buvo palaidotas Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės pulkininkas Valdemaras Gadonas. Kapavietės antkapinė plokštė 1968 m. parvežta iš Griežės ir eksponuojama Rundalės rūmų muziejuje. Po trejų metų, 1638 m., jo žmona vokiečių kilmės didikė našlė Adelgunda von der Gaden nusipirko vieną Sedos dvarą, kur apsigyveno, bei dalį miestelio. Šias teritorijas Gadonų giminė valdė iki 1831 m. sukilimo. Už dalyvavimą sukilime caro valdžia iš Vladmiro Gadono, kuris buvo Telšių apskrities bajorų maršalka, sukilimo prezidentas ir karo vadas, atėmė turėtas valdas ir jose apgyvendino žydus, o dvarvietei pamažu prigijo Žydvario pavadinimas. Kiti Gadonai išlaikė tik menkus dvarelius, turėtus apie Sedą, t. y. Rupeikius, Užežerę. Vladimiras Gadonas buvo baigęs Kražių kolegiją, parašė knygų apie Žemaitiją. Jis aprašė ir brolio Sedoje iki 1830 m. turėtą vario varyklą, kuri bankrutavo dėl Rusijos įvestų muitų žaliavai, įvežamai iš Švedijos. Grūstėje stovi Gadonų giminės mauzoliejus. 1848 m. Aloyzas Gadonas Grūstės koplyčiai dovanojo savo patrono vardo paveikslą „Šv. Aloyzas”. Šis paveikslas vėliau kabojo Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o po to pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų. Restauratorė Julija Riškutė paveikslą restauravo.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją