J. Elekšis (1931–2022) gimė 1931 m. liepos 29 d. Lėlaičių k. (Tirkšlių sen., Mažeikių r.). Mirė 2022 m. sausio 17 d. Vilniuje.
Žurrnalo „Žemaičių žemė“ redakcijai J. Elekšis buvo atsiuntęs savo paties rašytą biografiją. Skelbiame ją:
„Baigiau Viekšnių vidurinę mokyklą, Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (1961 m.). Istorijos mokytojas. Šešiolika metų mokytojavau Akmenės ir Mažeikių rajonuose (dirbau antraeilėse pareigose po tarnybos Sovietinėje armijoje). Porą metų dirbau LKP Mažeikių rajono instruktoriumi, 1965–1971 m. – Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, nuo 1971 m. iki 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos TSR ministrą tarybos, nuo 1991 m. kovo 11 d. iki išeinant į pensiją (1990 m. birželio 25 d.) – Lietuvos Vyriausybės instruktoriumi. Vėliau dirbau žurnalistu „Mokslo Lietuvos“ redakcijoje. 1991 m. liepos mėn. buvau paskirtas šio laikraščio atsakinguoju sekretoriumi (šias pareigas ėjau iki 1996 m. sausio mėn.). Norėdamas daugiau laiko skirti kūrybai, perėjau dirbti reporteriu į „Gydytojų žinių“ laikraštį, kur dirbau iki 2004 m. vasario mėnesio. Tada atsidėjau kūrybai. Esu „Tėviškės pažinimo“ draugijos laikraščio „Gimtinė“ konsultantas, Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus ir Biržiškų draugijos narys.
Kūryba
Išleidau 15 knygų (vėlesniais metais buvo išspausdinti dar keli jo nedidelės apimties leidiniai – RKIC pastaba):
- Nors minutę tylos. Eilėraščiai, 34 p., 1992 m. Tiražas 2000;
- Širdyje pasiklysti gali. Eilėraščiai, dainos, aforizmai, humoras, beletrizuoti prisiminimai, 66 p., 1993 m. Tiražas 1000.
- Aš mačiau. Eilėraščiai, dainos, humoras, beletrizuoti prisiminimai, 104 p., 1995 m. Tiražas 1000.
- Takeliai tėvų čia susipynė. Eilėraščiai, dainos istoriniai apsakymai, 102 p., 1998 m. Tiražas 1000.
- Bažnytkaimio votyva (kartu su Ipolitu Petrošiumi). Mišios, 16 p., 1999 m. Tiražas 2000. Giedotos Romoje, Panteone. Giedamos Šv. Onos bažnyčioje Vilniuje ir kitur.
- Dutūkstantųjų miražai. Istoriniai apsakymai, dainos, eilėraščiai, anekdotai, 150 p., 2000 m. Tiražas 500.
- Toli, toli (kartu su Vytautu Kurnicku). Dainos, 24 p., 2001 m. Tiražas 300.
- Kur vedi, pagunda? Dainos, 148 p., 2001 m. Tiražas 1000.
- Mūsų vasara (kartu su Vilimu Malinausku). Dainos, 34 p., 2003 m. Tiražas 300.
- Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero votyva (kartu su Ipolitu Petrošiumi). Mišios,
16 p., 2004 m. Tiražas 500.
11. Iliuzijų valtelė. (Kartu su Jurgiu Gaižausku, Sonata Tamašauskaite ir Ipolitu Petrošiumi) Dainos, eilėraščiai, 24 p, 2004 m. Tiražas 500.
12. Metai (kartu su Jurgiu Gaižausku). Dainos, 30 p., 2005 m. Tiražas 300.
13. Žemaitiška votyva ( kartu su Ipolitu Petrošiumi). Mišios, 16 p., 2006 m. Tiražas 300.
14. Dainų sietuva ( kartu su Jonu Šukiu). Dainos, 44 psl., 2006 m. Tiražas 300.
15. Deimantinis tostas ( kartu su Vitaliumi Emiliju Petroniu). Dainos, 92 p., 2006 m. Tiražas
Kūrybos komentaras:
Mano žodžiams sukurta per 210 dainų ir giesmių. Dainų įrašyta 6 garso kasetėse ir 4 kompaktiniuose diskuose. Jų yra įsigijusios visos pasaulio lietuvių bendruomenės. Dainos skambėjo „Siemens“ arenoje Vilniuje, Kauno halėje, tremtinių sąskrydyje Ariogaloje, Seime, visuose šalies miestuose ir rajonuose. Jas dainuodami „Ventukai“ (vad. Raimondas
Dievinas) tapo televizijos konkursų „Duokim garo“, „Nacionalinė muzikos lyga“, nugalėtojais, iškovojo „Auksinę paukštę“. R. Dievino sukurtos dainos per radiją ir televiziją yra skambėjusios per tūkstantį kartų. Sėkmingai, įtraukę jas į savo programas, koncertuoja „Subatvakaris“ (vad. Antanas Erlickas), „Žvangulis“ (vad. Vilimas Malinauskas), „Šeimyna“ (vad. Danutė Krakauskienė), Universiteto choras TAU (vad. Adelė Petrošiūtė) „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė), „Verdenė“ (vad.Viktorija Bajariūnienė), Vilniaus Taurakalnio kultūros centro choras (vad. Algirdas Norvilas). Ipolito Petrošiaus ir mano „Ainių daina“ yra tapusi šio kolektyvo himnu. Dainų yra seniausio šalyje meno kolektyvo Skriaudžių „Kanklės“, „Virventos“, „Bočių“, „Ievos“, „Rugiagėlės“, „Daugaučių“, „Ventos“, „Širvenos“ ir kitų kolektyvų repertuaruose. Keletą dainų esu sukūręs aš pats. „Priesaika tėvynei“ yra Skriaudžių „Kanklės“ repertuare, „Atsisveikinimas“ 2004 m. sudainuota televizijos laidoje „Krašto garbė“, „Pakelkim bokalą“ – 2006 m. konkurse „Grok, Jurgeli“ skambėjo Vilniaus „Siemens“ arenoje ir Kauno halėje (koncertas transliuotas per Lietuvos nacionalinę televiziją), daina ,,Venta“ 2006 m. per Lietuvos nacionalinę televiziją transliuota net 6 kartus. Dainų pagal mano sukurtus tekstus yra profesionalių dainininkų Vytauto Kurnicko, Aušros Liutkutės, Jolantos Čiurilaitės, Laimos Domeikaitės, Veronikos Badaraitės, Raimondos Janutėnaitės, Vilmos Mončytės, Vitalijos Petrošiūtės, Rasos Ruzgaitės, Rūtos Savickaitės repertuaruose. Su pasisekimu, labai kūrybingai Vytauto Kurnicko dainą „Juokis“ dainuoja Kauno muzikinio teatro primadona Danutė Dirginčiūtė. Mano žodžiais sukurtų dainų įtraukta į operos solisto Vytauto Kurnicko knygas „Mėnulio valanda“, „Gimtinė“, „Jaunystė“, „Meilės žvaigždei“, Vaidevučio Tautavičiaus „Margirio ainiams“, Vilimo Malinausko ir Ipolito Petrošiaus „Muzika, muzika“, Dainos Lazauskienės „Padainuokime, šauliai“.
Esu Žemaičių kultūros draugijos paskelbto poezijos konkurso premijos laureatas, Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Žurnalistų sąjungos ir AIDS centro 2006 m. premijos laureatas. Esu įtrauktas į 1995/1996 m. ir 1997/ 1998 m. „Kas yra kas Lietuvoje?“ leidinius bei 1998/1999 m. Amerikos biografijos
instituto „International Who’s Who of Twentieh Century Achievement enciklopedinius leidinius. Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos tarybos sprendimu ir Kultūros ministro įsakymu (2005-11-30) man suteiktas meno kūrėjo statusas.
Kartu su Ipolitu Petrošiumi žemaičių tarme parašytas mišias (mano žodžiai) „Žemaitiška votyva“ 2006-04-23, per Atvelykį, Telšių katedroje aukojo J. E. vyskupas Antanas Vaičius. Sukūriau keliasdešimt eilėraščių žemaičių tarme. Eilėraštį „Plungė“ Vilniaus dramos teatre deklamavo vienas jo vadovų Jonas Korenka. Penkiolikai žemaičių tarme parašytų eilėraščių sukurtos dainos. Ipolito Petrošiaus „Dainuokim, žemaičiai“ ir Jurgio Gaižausko „Jurginės“ tapo tradicinėmis Žemaitijos kaimo kapelų sąskrydžiuose. Kaimo kapela „Subatvakaris“ su Antano Erlicko „Raganiuke“ sėkmingai ją yra atlikusi „Siemens „arenoje Vilniuje, Kauno halėje ir kitose vietose. Dažnai dainuojamos ir Jurgio Gaižausko „Tėvynė“, Raimondo Dievino „Viekšnių lieptai“, Vaidevučio Tautavičiaus „Je, je, je“. Izoldos Gulbinienės „Žemaičių himnas“ yra tapęs Vilkaviškio žemaičių himnu (visi pavadinimai pateikti literatūrine kalba). Žemaičių tarme esu parašęs humoreskų, apsakymų. Esu Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus narys, jos ansamblio „Tyklė“ dainininkas, Biržiškų draugijos narys (pagal išgales prisidedu įamžinant Biržiškų paveldą), renku joms pinigus, bibliotekoms dovanoju knygų, užsakau laikraščių, renginiuose skaitau pranešimus.“
Sulaukęs saulėlydžio, Juozas rankų nenuleido, toliau kūrė ir leido knygas, iki COVID-19 pandemijos lankydavosi beveik visuose Vilniaus žemaičių kultūros draugijos renginiuose. Eilėraščius rašė, su savo kūrybos populiarintojais ryšius palaikė iki savo paskutiniųjų gyvenimo dienų.
Publikacija paskelbta 2022 m. įgyvendinant SRTRF remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“
