Daugirdas Tadas

Tadas Daugirdas (1852–1919) – dailininkas, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, dramaturgas, valstybės veikėjas, spaudos bendradarbis.
Jis gimė 1852 m.vasario 27 d. Torbine (Novgorodo sr.)  Plembergo dvaro (Raseinių r.) bajorų šeimoje. Kai jam buvo keturi metai, tėvai sugrįžo į savo dvarą  Plemberge (dabar Daugirdų kaimas).
Iš pradžių mokėsi namuose. Po 1863–1864 m. sukilimo žinias Rygoje, vėliau mokėsi Vilniuje. 1869 m. pradėjo mokytis Vilniaus paišybos mokykloje. 1870–1872 m. studijavo Sankt Peterburgo akademijoje, 1872–1876 m. – Miuncheno dailės akademijoje. 1877 m. Varšuvoje atidarė savo studiją. 1882 m. tapo Kuršo literatūros ir meno draugijos narys. 1883 m. vedė Kazimierą Korybut Daszkiewicz (1859–1942). Iš pradžių kartu su ja gyveno Varšuvoje, čia jie susilaukė sūnaus Mykolo (1884–1952) ir Adomo (1886–1919). 1877 m. Varšuvoje atidarė savo studiją. Nuo 1891 m. T. ir K. Daugirdai gyveno Plemborgo dvare. Čia gimė jų sūnūs Tadas (1895–1919) ir Vytautas (1901–1983).
1905 m. Vilniaus seimo narys. 
Profesionaliu dailininku netapo. Svarbiausi jo sukurti paveikslai: „Naktį ir rytmetį“, „Rudens orė“, „Auštant“, „Pûga“, „Prie šventojo šaltinio“, „Prie Dubysos“, „Dubysa“ ir kt. Jis bendradarbiavo „Varpe“, tyrinėjo, kasinėjo kapinynus, kitus archeologinius paminklus.
Nuo 1907 m. dirbo Kauno muziejaus konservatoriumi, 1909 m. tapo šio muziejaus direktoriumi.
Vertė tekstus iš lenkų kalbos, režisavo S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Jaunikius“, pats kūrė („Girkalnio Užgavėnės“, „Tėtė pakliuvo“ ir kt.). 1917 m. kartu su J. Basanavičiumi, A. Žmuidzinavičiumi dalyvavo komisijoje Lietuvos vėliavai nustatyti, rengė Vyčio projektus, piešė Lietuvos miestų herbus, sukūrė Kauno istorijos muziejaus, kai kurių bažnyčių vitražų, teatro dekoracijų, parašė ir paskelbė straipsnių dailės, istorijos klausimais. Mirė 1919 m. lapkričio 1 d. Kaune. Palaidotas Ariogalos senosiose kapinėse – T. Daugirdo mauzoliejuje.

Regionų kultūrinių iniciatyvų centro informacija