Viktoras Biržiška (1886–1964) – jauniausias iš trijų brolių profesorių Biržiškų. Jis gimė 1886 m. vasario 23 d. Viekšniuose (Akmenės r.) žemaičių bajorų Antano ir Elžbietos Biržiškų šeimoje. Kartu su juo šeimoje augo du broliai – Mykolas ir Vaclovas.
Viktoras Biržiška buvo žymus Lietuvos matematikas, profesorius, lietuvių visuomenės ir politikos veikėjas. Jis mirė 1964 m. sausio 27 d. Čikagoje. 2018 m. liepos 11 d. jo palaikai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.
Svarbiausi Viktoro Biržiškos gyvenimo įvykiai ir datos
- Iki 1895 m. mokėsi namuose – čia jį stojimui į gimnaziją rengė mama.
- 1895–1904 mokėsi Šiaulių gimnazijoje (iš pradžių – parengiamojoje klasėje).
- 1903 m., būdamas gimnazistas, dalyvavo slaptame moksleivių būrelyje, kuriame vaikus mokė Šiauliuose tais metais mokytoju dirbęs kalbininkas Jonas Jablonskis.
- 1904 m. baigė Šiaulių gimnaziją (jo žinios buvo įvertintos baigė aukso medaliu)
- 1904 m. Sankt Peterburge stojo į čia veikusios universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą. Po konkursinių egzaminų buvo priimtas mokytis laisvuoju klausytoju ir papildomai pradėjo mokytis Peterburgo technologijos institute.
- Studijuodamas Sankt Peterburge, įsijungė į slaptos lietuvių studentų draugijos veiklą, kurį laiką ėjo šios draugijos iždininko pareigas. Studijų metais Sankt Peterburge dalyvavo kultūrinėje veikloje, dainavo chore, šoko pastatytoje Miko Petrausko operetėje „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose.
- 1906 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje.
- 1906 m. lapkričio mėn. jo bute buvo atlikta krata, o jis pats sulaikytas caro valdininkų. Šiems nepavykus įrodyti V. Biržiškos kaltės, jis buvo paleistas į laisvę.
- 1905–1906 m., kai dėl kilusių politinių neramumų, streikų Sankt Peterburge neveikė aukštosios mokyklos, V. Biržiška dirbo Šiauliuose, vadovavo vietinei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizacijai. Jo bute buvo įrengtas ginklų sandėlys ir spaustuvė, kurioje jis pats spausdindavo atsišaukimus.
- Vėliau, sugrįžęs į Sankt Peterburgą vertėsi matematikos pamokomis, dirbo Peterburgo gimnazijos mokytoju, taip pat dirbo elektros stotyje, vadovavo tramvajaus tilto statybos darbams, ėjo meistro pareigas A. Baranovskio patrankų tūtrlių ir vamzdelių gamybos įmonėje.
- 1914 m. baigė Peterburgo technologijos institutą, įgydamas inžinieriaus technologo specialybę.
- 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas, bet paliktas dirbti direktoriumi Baranovskio patrankų tūtrlių ir vamzdelių gamybos įmonėje
- 1917–1918 m., kai jis dirbo A. Baranovskio patrankų tūtrlių ir vamzdelių gamybos įmonės direktoiumi, jo bute, darbovietėje buvo apie 50 kartų atliktos kratos, čekistai jį kelis kartus buvo suėmę. Į laisvę būdavo paleidžiamas įmonės darbininkams reikalaujant.
- 1920 m. rugsėjo 30 d. V. Biržiška kaip įkaitas buvo grąžintas į Lietuvą – jį Rusijos valdžia iškeitė į Panevėžio kalėjime kalintą bolševiką. Įsikūręs Vilniuje, įsidarbino Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje (čia dirbo mokytoju). Tuo laikotarpiu jis taip pat dėstė Lietuvos mokslų draugijos aukštuosiuose kursuose, Mokytojų seminarijoje (dėstė matematiką, fiziką ir chemiją), aktyviai bendradarbiavo spaudoje.
- 1920 m. buvo išrinktas Vilniaus lietuvių komiteto nariu.
- 1920 m. lapkričio 23 d. lenkų valdžia V. Biržišką suėmė.
- 1920 m. lapkričio 23 d. pabėgo iš Vilniaus bet buvo lenkų suimtas ir lenkų karo teismo patrauktas atsakomybėn, taip pat apkaltintas ir dėl laikraštyje Glos Litwy paskelbto straipsnio. Paleistas į laisvę (amnestuotas) 1921 m. jo byla buvo perduota teismui, bet 1921 m. rugpjūčio 23 d. V. Biržiška buvo amnestuotas.
- 1922 m. sausio 20 d. lenkų valdžia V. Birržišką ir jo brolį Mykolą suėmė ir apkaltino tėvynės išdavimu, suėmė ir įkalino Lukiškių kalėjime. Tautų Sąjungai pareikalavus, 1922 m. vasario 6 d. jis su kitais 32 lietuviais ir gudais buvo ištremtas į Nepriklausomą Lietuvą – Kauną.
- 1922 m. kovo mėn. V. Biržiška buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos artilerijos tiekimo tarnybos viršininko pavaduotoju.
- 1922 buvo paskirtas eiti Krašto apsaugos ministerijos Artilerijos tiekimo tarnybos viršininko padėjėjo pareigas, 1922 m. birželio 1926 m. gegužės mėn. buvo šio skyriaus viršininkas.
- 1922–1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas).
- 1922–1924 m. dirbo Aušros gimnazijos mokytoju.
- 1923 m. papildomai dėstė Suaugusių gimnazijoje.
- 1922–1939 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto docentas.
- 1923–1925 m. buvo Aukštųjų karininkų kursų dėstytojas. Tuo laikotarpiu jis aktyviai bendradarbiavo spaudoje, redagavo lietuvių leidžiamus laikraščius lietuvių ir rusų kalbomis.
- 1928 m. V. Biržiškai suteiktas profesoriaus vardas. Tais metais jis dėstė penkiolika aukštosios matematikos disciplinų, tarp jų matematinės statistikos pagrindus, politinę artitmetiką. .
- 1931–1939 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Matematinės analizės katedros vedėjas. Dirbdamas šiame universitete buvo Gamtininkų draugijos Matematikos sekcijos pirmininkas, vadovavo matematikų moksliniam seminarui.
- 1933 m. kartu su bendraminčiais įsteigė Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą.
- 1934–1944 m. redagavo Lietuviškosios enciklopedijosMatematikos skyrių, šiai enciklopedijai parašė apie 300 straipsnių.
- 1934 m. buvo Gamtininkų draugijos Matematikos sekcijos pirmininkas.
- 1934 m. aktyviai dalyvavo Lietuvių ir ukrainiečių draugijos veikloje, buvo paskutinis šios iki Antrojo pasaulinio karo veikusios draugijos pirmininkas.
- 1939–1941 vadovavo Vilniaus universiteto Matematinės analizės katedrai. Tuo laikotarpiu jis užsiėmė ir kita veikla: redagavo matematikos vadovėlius gimnazijoms.
- 1940–1944 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius.
- 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Austriją, vėliau – į Vokietiją.
- 1946–1949 m. kartu su broliais Mykolu ir Vaclovu buvo Vokietijos Hamburge ir Pineberge veikusio Pabaltijo universiteto profesorius, Matematikos ir gamtos fakulteto prodekanas (grupės vedėjas).
- 1950 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Iš pradžių čia jis dirbo fizinį darbą, vertėsi matematikos pamokomis.
- Biržiška aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Be jau paminėtų leidinių, jo straipsnius skelbė ir Mūsų Vilnius, Trimitas, Kosmosas, Mūsų žinynas, nemažai kitų leidinių.
Svarbiausios Viktoro Biržiškos parašytos, spaudai parengtos ir išleistos knygos
- Įvadas analizin(1927).
- Integralinio skaičiavimo pagrindai(2 d.;1928).
- Matematiškosios tikimybių teorijos pagrindai (1930).
- Atsiminimų knyga Neužgijusios žaizdos 1920–1922(pirmas leidimas – 1936 m., antras leidimas – 1966 (išleista pavadinimu Dėl mūsų sostinės).
- Gyvendamas JAV kartu su broliu Mykolu baigė parengti spaudai brolio Vaclovo Biržiškos nespėto užbaigti spaudai parengti Aleksandryno trečiąjį tomą (pirmas leidimas – 1960–1965 m. Čikagoje, antras leidimas – 1990 m. Vilniuje).
Naudota literatūra:
- „Viktoras Biržiška“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3, Vilnius, 2003.
- „Viktoras Biržiška“, Lietuvių enciklopedija, t. 3, Bostonas, 1954, p. 27–28.
Nuotraukoje – Viktoras Biržiška. Nuotrauka iš RKIC archyvo
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“ 