Jonas Bendorius – lietuvių vargonininkas, chorvedys, muzikos kritikas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, profesorius. Jis gimė 1889 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrities Liubavo valsčiaus Skaisčių kaime. Muzika susidomėjo vaikystėje. 1899 m. baigė pradžios mokyklą. Vėliau, 1899–1902 m., privačiai mokėsi muzikos. Savarankiškai pasirengęs išlaikė gimnazijos kurso egzaminus. Vargonuoti toliau kurį laiką taip pat mokėsi savarankiškai. Dar tik būdamas paauglys dabartinio Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje jau grojo vargonais, o dar kiek pasimokęs, 1904–1907 m. jis Vištytyje dirbo vargonininku, vadovavo chorui. Norėdamas tobulintis muzikos srityje, 1907 m. įstojo į Varšuvos muzikos institutą. 1907–1912 m. šiame institute jis vadovavo ir Varšuvos lietuvių draugijos chorui. 1910 m. pakviestas bičiulių, trumpam sugrįžo į Marijampolę. Čia 1910 m. liepos 17 d. buvo parodyta jo ir pedagogo, chorvedžio Albino Iešmantos (1887–1888) pastatyta Miko Petrausko (1873–1937) opera „Birutė“. 1912 m. J. Bendorius baigė Varšuvos muzikos instituto M. Surzinskio vargonų klasę, 1912–1920 m. dirbo vargonininku ir mokytoju Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, dėstytojavo mokytojų kursuose, savo paties įsteigtoje privačioje muzikos studijoje. 1924 m. vėl studijavo – šį kartą baigė Leipcigo konservatorijoje S. Krehlio ir P. Graenerio kompozicijos klasę, parašė mokslinę studiją „Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“. 1924–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijoje, 1933–1940 m. buvo šios konservatorijos inspektorius. 1930–1940 m. dėstė Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje, vargonininkų ir dirigentų kursuose.
1937 m. J. Bendoriui buvo suteiktas vyresniojo mokytojo titulas, 1938 m. apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
1940 m. J. Bendorius kartu su kompozitoriumi, vargonininku, choro dirigentu, pedagogu ir kultūros veikėju Konradu Kavecku (1905–1996) įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą. 1940–1945 ėjo šios mokyklos direktoriaus pareigas. 1948 m. J. Bendoriui suteiktas profesoriaus vardas.
1945 m. kartu su K. Kavecku ir kompozitoriumi, chorvedžiu, pedagogu Domu Andruliu (1896–1973) įsteigė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą. 1945–1949 m. ėjo Vilniaus konservatorijos direktoriaus, Muzikos teorijos, kompozicijos ir fortepijono fakulteto dekano, Muzikos teorijos ir kompozicijos katedros vedėjo pareigas. 1949–1954 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje. Dirbdamas dėstytoju laikėsi scholastiškumo principų.
1945 m. J. Bendoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Tarp jo žymiausių mokinių buvo Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas Benjaminas Alekna (1925–2007), pedagogas, radijo muzikos redaktorius, knygos „Juozas Karosas“ autorius J. Špigelglazas, muzikologas, pedagogas, muzikos kritikas, radijo laidų vedėjas, docentas Vytautas Venckus (1922–1997).
J. Bendorius kartu su pedagogu ir chorvedžiu Albinu Iešmanta ir M. Gustaičiu įsteigė draugiją „Gabija“, 1913–1920 m. buvo jos pirmininkas ir choro vadovas. 1925–1927 m. pirmininkavo taip pat savo ir bendraminčių įsteigtai Lietuvos kanklininkų draugijai, 1925–1934 m. vadovavo muzikos ir teatro draugijai „Daina“. Nuo 1930 m. jis ėjo Lietuvos meno kūrėjų draugijos centro valdybos vicepirmininko, Muzikų komisijos pirmininko, Švietimo ministerijos muzikos vadovėlių leidybos komisijos pirmininko pareigas. Keliolika metų buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ muzikos recenzentas. Rašydamas apie muzikinius kūrinius teigiamai vertindavo novatoriškas kompozitorių kūrybos tendencijas, kritikuodavo diletantizmo apraiškas.
1945–1948 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas. Nuo 1946 m. buvo renkamas Lietuvos filharmonijos, nuo 1948 m. – Respublikinių liaudies kūrybos namų Meno tarybų nariu. 1948 m. jis buvo išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu.
Mirė Jonas Bendorius 1954 m. birželio 27 d. Palangoje, kurioje turėjo savo namą. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Iki šiol populiarios jo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos chorams, plačiai žinomas J. Bendoriaus harmonizuotų liaudies dainų rinkinys mišriajam chorui „Aušrelei beauštant“ (1920, 1960). Jis kūrė ir originalias dainas chorui. J. Benddoraus harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ 1971 m. buvo atlikta Čikagoje vykusioje 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje.
J. Bendoriaus talentas ir darbai, kūryba neužmiršti iki šiol. Nuo 1989 m. Marijampolėje rengiami J. Bendoriaus chorų konkursai.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Jonas Bendorius. Ekonominės karių bendrovės fotostudijos nuotrauka
Tekstas paskelbtas 2022 m. sausio 24 d.
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po Palangą“
