Ji gimė 1940 m. spalio 24 Lomiuose (Tauragės r.).1965 m. Vilniaus universitete įgijo filologės specialybę. Tais pačiais metais pradėjo šiame universitete dirbti – dėstė rusų literatūrą. Čia dirbant jai suteiktas habilituotos humanitarinių mokslų daktarės vardas.
Savo grožinės literatūros kūrinius ji pasirašinėjo Baltrušaitytės, o mokslinius darbus – Masionienės pavarde.
Jos rašytinį palikimą sudaro poezijos, novelių ir apybraižų knygos, grožinės literatūros tyrinėjimo mokslo darbai.
Parengė spaudai ir išleido knygas (studijas) „Dabartinė estų proza“ (1976), „Levas Tolstojus ir Lietuva“ (1978), „Literatūrinių ryšių pėdsakais“ (1982), eilėraščių rinkinius „Žolynų prieglaudoj“ (1980), „Upių pradžioj“ (1982), „Šuliniai“ (1986), „Lietuvninkų ir prūsų žemėj“ (1991), apsakymų ir apysakų knygas „Po pietvakarių dangum“ (1981), „Lieptai“ (1985), „Sugrįžimai“ (1988), „Po Žalgirio kautynių“ (1993). Rašytojos gyvenimas ir kūryba aptarta 2011 m. Vilniaus universiteto leidyklos išleistoje literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės knygoje „Eiti savo keliu. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: mažoji monografija“.
B. Baltrušaitytė 1988 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, jos vardu pavadinta Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Rašytoja mirė 1996-ųjų rugpjūčio 2-ąją Vilniuje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
